Rusijos atlikėjų koncertai: nuskambėjus propagandai jiems išjungtų elektrą

Jau daugiau nei 20 metų Sovietų Sąjungos nėra, bet kultūra vis dar viena iš priemonių, siekiant išlaikyti kaimynines šalis buvusio socialistinio lagerio zonoje – tai liudija į Lietuvą atvykstantys ir koncertuojantys atlikėjai.

Taip LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas. „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Ramūno Zilnio teigimu, jei būtų imta reguliuoti, iš kokių šalių gali atvykti atlikėjai, tai taip pat būtų propagandinis veiksmas: „Pati Rusija tuo džiaugtųsi, tai būtų absurdas.“

Atlikėjų iš Rusijos mažėja

Atlikėjų iš Rusijos vizitų skaičius Lietuvoje nuslūgęs, tvirtina R. Zilnys. Pasak jo, didysis antplūdis buvo nuo 2015 m. iki 2016 m. vidurio: „Prisimenu šių metų vasarį, kai per savaitę Vilniuje įvyko aštuonių Rusijos atlikėjų koncertai. Tačiau sakyčiau, kad rinka jau pasisotinusi tais pasirodymais, dabar jų labai sumažėjo.“

Kariuomenė yra tankas, kuriuo išlaužiami vartai ir įsiveržiama į tvirtovę, o kultūra – visraktis, atrakinantis atsargines duris, pro kurias įsibraunama iš vidaus.

Kaip teigia pašnekovas, yra ženklų, kad Rusijos atlikėjų pasirodymų gali mažėti ir toliau. „Turbūt vieša paslaptis, kad į kai kuriuos koncertus labai prastai parduodami bilietai. Yra ir tokių situacijų, kad dėl prasto pardavimo tenka juos atšaukti. Taip buvo ir su Sergejaus Lazarevo pasirodymu – nors Rusijoje jis dabar tikrai populiarus, atlikėjas nesulaukė tokio žiūrovų susidomėjimo, kad būtų prasminga jį čia atvežti“, – aiškina R. Zilnys.

„Siemens“ arenos generalinis direktorius Juras Vėželis, kalbėdamas apie Rusijos grupę „Ruki Vverh“, sako, kad praėjusiais metais jos koncertas surinko labai daug žiūrovų, dauguma tuo stebėjosi: „Šią grupę apibūdinčiau tiesiog kaip rusiškos popmuzikos grupę. Nemanau, kad su ja susijęs kažkoks politinis prieskonis ar pan. Esame akcentavę, kad, jei atvyksta Rusijos atlikėjas, negali būti jokių propagandinių posakių ar skatinimų. Kitu atveju tiesiog imsime ir išjungsime elektrą.“

Paklaustas, kaip nustatoma, ar atvykstanti grupė pavojinga, J. Vėželis teigia, kad tiesiog naudojamasi viešai prieinama informacija. „Žiūrime, domimės ir visada žinome, ką kiekvienas organizatorius ketina atvežti. Kai kurių esame ir atsisakę. Tam tikros grupės, pavyzdžiui, „Liube“ – akivaizdus Rusijos propagandos pavyzdys, kai per muziką skleidžiamos jų idėjos“, – tvirtina pašnekovas.

„Compensa“ koncertų salės projektų vadovo Neriaus Pivoro teigimu, į salę priimami atlikėjai, kuriuos į Lietuvą atveža organizatoriai, bet tam tikra atranka vis tiek vyksta: „Noriu paminėti nuskambėjusią istoriją dėl atlikėjo Timati koncerto – jis labai populiarus. Mes nepriėmėme šio atlikėjo į savo salę dėl tikimybės, kad gali būti atlikti politiškai angažuoti kūriniai, dėl to turėtume bėdų.“

N. Pivoras įsitikinęs, kad koncertų salė skirta kultūros renginiams. „Kai kažkas sureaguoja jautriai, tai puiku, bet žmonių atrinkimas sudarytų dar sudėtingesnę situaciją. Kai turėjome kelis abejotinus koncertus, salėje stengėmės palikti žinutę, skatinančią susilaikyti nuo politinių komentarų ir politizavimo“, – tikina jis.

Per kultūrą įsibraunama iš vidaus

MRU dėstytojas R. Trimakas tvirtina, kad mūsų šalyje nėra paskelbtas karo stovis ir visi yra laisvi rinktis: „Jei yra žmonių, kuriems kas nors nepatinka ir jie tam nepritaria, geriausias būdas – nepirkti bilietų, neiti į tuos koncertus ir finansiškai neprisidėti prie tokių renginių. Kultūros veikėjų pasirodymų dažnumas – kaip savotiška žymė. Pastaruoju metu jų suaktyvėjimas vertė klausti, kas vyksta, bet dabar – sąlyginės ramybės laikas.“

Pasak R. Trimako, tai, kokie atlikėjai atvyksta ir koncertuoja, yra savotiška netiesioginė informacija, liudijanti mūsų kaimynės geopolitinį susidomėjimą ir veiksmus. „Jau daugiau nei 20 metų Sovietų Sąjungos nėra, bet tendencija naudoti kultūrą kaip įrankį kaimynų atžvilgiu niekur neišnyko. Tai ne paranojos reikalas, greičiau – sveiko proto klausimas, kad galiausiai pripažintume, ką mums kaimynai nebe pirmus metus atvirai šneka“, – aiškina pašnekovas.

R. Trimako nuomone, kariuomenė yra tankas, kuriuo išlaužiami vartai ir įsiveržiama į tvirtovę, o kultūra – visraktis, atrakinantis atsargines duris, pro kurias įsibraunama iš vidaus: „Tai atvirai pripažinta. Yra daugybė šiuolaikinių Rusijos autorių, kurie rašo ir kalba apie tai, kad vienas svarbiausių tikslų – išlaikyti buvusias socialistinio lagerio šalis savo traukos zonoje. Kultūra – viena iš priemonių.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi taigi

taigi taigi  portretas
Putino emisarai politrukai-paršiukai spraudžiasi pro bet kokį plyšiuką. Jie kaip šeškai stengiasi apsvaiginti žiūrovus, kad galėtų jų galvose paskleisti savo politkultūrą.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių