Rusai virš Baltijos skraido kaip ateiviai

Skandinavai piktinasi – pasak švedų, praėjusią savaitę virš Malmės miesto vos nesusidūrė du lėktuvai. Kaip aiškino švedai, Rusijos žvalgybinis lėktuvas užkirto kelią keleiviniam Skandinavijos oro linijų lėktuvui – iki katastrofos buvo likusi vos minutė.

Grėsmingas incidentas

Rusijos karinis žvalgybinis lėktuvas praėjusį penktadienį skrido netoli Danijos ir Švedijos oro erdvės. Nors rusų lėktuvas nei Švedijos, nei Danijos oro erdvės nepažeidė, jis sukėlė pavojų "Scandinavian Airlines" (SAS) keleiviniam laineriui, kuris buvo ką tik pakilęs iš Kopenhagos tarptautinio Kastrupo oro uosto.

Pasak Švedijos pareigūnų, jų oro dispečerių kontroliuojamoje tarptautinėje oro erdvėje paskutinę minutę civiliniam orlaiviui, kuris skirdo iš Danijos į Lenkiją, buvo pranešta, jog šis pakeistų skrydžio kryptį, mat prieš jį vos per 9 km atstumą atsidūrė Rusijos žvalgybinis lėktuvas.

Šio rusų orlaivio manevro SAS lėktuvo radaras neparodė – jeigu keleivinio lainerio įgula būtų mačiusi rusų karo lėktuvą, ji pati būtų pakoregavusi skrydžio maršrutą. Tačiau rusų lėktuvas skrido išjungęs elektroninį atsakiklį. Laimė, laiku į orą buvo pakelti Švedijos ir Danijos naikintuvai – jie nurodė nematomo rusų orlaivio skrydžio trajektoriją. Be to, patvirtino, kad tai buvo rusų karinis orlaivis.

Nematomi objektai

Švedijos ir Danijos pareigūnai piktinosi, kad Rusijos lėktuvai skraido virš Baltijos jūros išjungę atsakiklius. Be to, dažnas rusų karinis lėktuvas naudoja radarų blokavimo sistemą.

Oro erdvė virš Baltijos jūros – sausakimša. Todėl kyla pavojus, kad kuris nors iš incidentų netrukus gali baigtis katastrofa.

Tiesa, netrukus po incidento Rusijos gynybos ministerijos atstovai neigė, kad virš Malmės miesto Švedijoje galėjo skirsti rusų lėktuvas. Tačiau vėliau patvirtino, kad toks skrydis buvo. Vis dėlto Maskva pažymėjo, kad lėktuvas buvo saugiu, daugiau kaip 70 km, atstumu nuo keleivinio lėktuvo skrydžio trajektorijos.

"Nebuvo sąlygų kokiam nors aviacijos incidentui dėl rusų kariškių lėktuvo skrydžio penktadienį, gruodžio 12 d., tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros, – patvirtino Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. – Atstumas nuo keleivinio lėktuvo, kuris pakilo iš Kopenhagos, skrydžio trajektorijos buvo daugiau kaip 70 km."

Tiesa, I.Konašenkovas pripažino, kad lėktuvas skrido be atsakiklio – elektroninio identifikavimo prietaiso.

Bet drauge jis pareiškė, kad NATO lėktuvai, skraidantys netoli Rusijos sienų, taip pat išjungia savo atpažinimo sistemas. "Tai nereiškia, kad Rusijos oro erdvės kontroliavimo priemonės jų nepastebi", – tvirtino Rusijos gynybos ministerijos atstovas.

Švedijos ir Danijos atsakas

Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas skraidymą be atsakiklio pavadino neatsakingu. Pasak jo, bet kuris panašus incidentas gali baigtis didele nelaime.

"Yra rizika, kad gali įvykti nelaimingų atsitikimų, kurie galiausiai gali nulemti (žmonių) žūtį", – pažymėjo pareigūnas.

Švedijos ginkluotojų pajėgų atstovas Johannesas Hellqvistas patvirtino, kad neatpažintas lėktuvas buvo Rusijos. "Per Švedijos gynybos ministeriją patvirtinome, kad tas lėktuvas buvo rusų", – teigė pareigūnas.

Švedijos ir Danijos užsienio reikalų ministerijos iškvietė dėl incidento pasiaiškinti Rusijos diplomatus.

"Visiškai nepateisinama, kad tokiu būdu keliamas pavojus civilių žmonių gyvybei, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Martinas Lidegaardas ir pavadino šį incidentą "gana rimta situacija". – Tikiuosi, kad galėtume susitarti su rusais, mėgintume sumažinti tokio pobūdžio skrydžių."

Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstroem teigė, kad bendras Šiaurės šalių protestas bus "labai aiškus".

"Svarbu, kad mes manome, jog tai yra visiškai netinkama, – kalbėjo Švedijos diplomatijos vadovė. – Mes kalbame vienu balsu... Jau susisiekėme su Rusijos ambasada ir šiandien susitiksime."

Stebimas suaktyvėjimas

Kariniai Rusijos orlaiviai pastebimi ne tik virš Baltijos jūros – JAV, Kanados naikintuvai strateginius Rusijos bombonešius, galinčius gabenti ir branduolinį ginklą, lydėjo netoli Aliaskos pakrantės, Didžiosios Britanijos – netoli britų salyno.
Pastaruoju metu Rusijos karinės oro, o ir šios šalies jūrų pajėgos gerokai dažniau nei prieš krizę Ukrainoje lankosi įvairiuose pasaulio regionuose.

Australijoje vykstant Didžiojo dvidešimtuko susitikimui, keli Rusijos laivyno laivai buvo pastebėti netoli Žaliojo žemyno pakrančių.

Švedijoje šių metų rudenį nuogąstavimų dėl šalies saugumo sukėlė įvykęs incidentas, kai netoli sostinės Stokholmo buvo pastebėtas nežinomos šalies povandeninis laivas. Švedijos laivynas ir kariuomenė kelias dienas nesėkmingai bandė laivą aptikti, tačiau jokių pėdsakų nerado.

Vis dėlto, pasak Švedijos kariuomenės turimos informacijos, slaptas ir mažas laivas galėjo priklausyti Rusijos specialiosioms pajėgoms.

Kiek anksčiau – kovo mėnesį – prie Švedijos sostinės buvo priartėję du Rusijos strateginiai bombonešiai "Tu-22M3". Karo lėktuvai, lydimi keturių rusų naikintuvų "Su-27", kovo 29 d. naktį pakilo iš netoli Sankt Peterburgo esančios karinės bazės ir praskrido netoli Stokholmo archipelago.

Švedijos pareigūnai po incidento patvirtino, kad rusų bombonešiai veikiausiai imitavo galimą Švedijos sostinės ir pietinių šalies regionų bombardavimą.

Švedijos spauda vėliau rašė, kad šalies karinės pajėgos nesureagavo į grėsmę – palydėti rusų buvo atsiųsti NATO naikintuvai iš Lietuvos ir Danijos. Rugsėjo mėnesį Švedijos oro erdvę pažeidė du Rusijos naikintuvai "Su-24s".

Švedijos pareigūnai sunerimę, mat nuo pat Šaltojo karo pabaigos nuosekliai mažino gynybos biudžeto išlaidas ir kariuomenės pajėgumus.

Vienas Švedijos kariškis, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, tikino, jog šalies kariuomenė galimos agresijos atveju sugebėtų apginti tik mažą dalį visos šalies teritorijos maždaug savaitę. Kadangi Švedija nepriklauso NATO, ji (bent oficialiai) negalėtų tikėtis kitų šalių pagalbos.

Švedų politikai vis garsiau kalba, kad turėtų didėti gynybos finansavimas. Tačiau švedų saugumo analitikai abejoja, kad papildomai skiriamo 1 mlrd. JAV dolerių per ateinantį dešimtmetį pakaks patenkinti šalies saugumo poreikius.