Rumunijoje viešinti D.Grybauskaitė pabrėžė valdžios susitarimų svarbą

Politinės krizės sukrėstoje Rumunijoje viešinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė politinio ir finansinio stabilumo svarbą.

„Politinis ir finansinis stabilumas - būtina sąlyga sėkmingai šalies raidai. Valdžių negebėjimas susitarti dėl svarbiausių darbų - prarastos šalies vystymosi galimybės“, - pranešime spaudai sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, ir Lietuvai, ir Rumunijai svarbu priimti finansinės drausmės įsipareigojimus, išlaikyti politinį stabilumą ir tęsti strateginius projektus.

Tokią poziciją prezidentė pasakė po susitikimo su apkaltos procesą išgyvenusiu dešiniųjų pažiūrų prezidentu Traianu Basescu. Prezidentės darbotvarkėje taip pat numatytas pokalbis su prezidentą nuversti mėginusiu kairiuoju premjeru Victoru Ponta.

Anot Prezidentūros pranešimo, abu prezidentai aptarė pasirengimą deryboms dėl naujos ES finansinės perspektyvos, šalių energetiniam saugumui ir savarankiškumui svarbius projektus bei galimybes stiprinti Lietuvos ir Rumunijos ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius.

Rumuniją neseniai sukrėtė gili politinė krizė, kurią praeitą mėnesį užbaigė Konstitucinis Teismas, paskelbęs, kad referendumas dėl šalies prezidento pašalinimo iš posto yra negaliojantis, nes jame balsavo mažiau nei pusė rinkėjų. Prezidentas postą išsaugojo nepaisant to, kad 87 proc. balsavusių rinkėjų pritarė T.Basescu nušalinimui.

Konservatyvių pažiūrų prezidentas T.Basescu anksčiau buvo vienas iš populiariausių šalies politikų, tačiau neteko visuomenės palaikymo, kai ėmėsi griežtų taupymo priemonių 2010 metais. Jį iš posto mėgino išversti į valdžią patekusi kairiųjų Socialliberalų sąjunga.

Ruošiantis referendumui V.Pontos Vyriausybė pašalino iš postų opozicijai atstovavusį parlamento pirmininką, ombudsmeną ir apribojo Konstitucinio Teismo galias. Europos Komisija pareiškė, kad šie veiksmai „kelia rimtų abejonių“ dėl įstatymo viršenybės suvokimo Rumunijoje.

Prezidentė D.Grybauskaitė Rumunijoje pabrėžė, kad politinis stabilumas padėjo Lietuvai greičiau įveikti sunkmetį ir užsitikrinti vieną sparčiausių ES ekonomikos augimą.
„Pagal ES paramos įsisavinimo tempus Lietuva taip pat yra viena iš ES lyderių ir yra pasirengusi padėti Rumunijai pasidalindama savo patirtimi. Lietuva jau įsisavino apie 50 procentų visos ES paramos, o Rumunija tik 15 proc.“, - teigia prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak Prezidentūros, abi šalys bendradarbiaus siekdamos greitesnio ES regionų energetinės izoliacijos panaikinimo, energetinio ir branduolinio saugumo klausimais bei užsitikrinant alternatyvų dujų tiekimą.

„Per Rumuniją eisiantis Pietų Europos dujų koridorius ir Nabuko dujotiekis gali atverti naujas dujų importo galimybes Lietuvai“, - teigia prezidentės spaudos tarnyba.