R.Smetona: Vasario 16-osios aktas – pas A.Smetonos gimines? Tai gandas

R. Lopata viską žino?

kastuvui reikia

Tai ka jus teliukai vaidinat -viena karta jus ASILAI atsakykit kur dingo .

"Sekmadienį per laidą „Savaitė“ politologas R.Lopata, kalbėdamas apie galimą Vasario 16-osios Akto kopijos buvimo vietą, pareiškė, kad „keli kartai buvo tokie, kad ateidavo į tą vietą, kur jis gulėdavo, pavadinkime taip, bet prieš valandą ar dvi prieš jų atėjimą vėl ta vieta keisdavosi“." Tokia informacija gali tureti tik kgbistai, kurie nori ta akta sunaikinti. Kitaip tos zvalgybines informacijos niekaip negausi.

G.Jankus: atėjo metas parvežti Lietuvon A.Smetonos palaikusKaunietis prozininkas ir dramaturgas Gediminas Jankus, ką tik išleidęs dramą „Kybartų aktai", sako, kad Lietuvai, savo nepriklausomybę atkūrusiai daugiau nei prieš 20 metų, tikrai jau yra atėjęs metas parsivežti į Lietuvą savo Prezidento palaikus. Lietuvai, savo nepriklausomybę atkūrusiai daugiau nei prieš 20 metų, tikrai jau yra atėjęs metas parsivežti į Lietuvą savo Prezidento palaikus. istorineprezidentura.lt nuotr. Po tragiškos Prezidento Antano Smetonos žūties 1944-aisiais jo palaikai, kaip tuomet tikėta, Klyvlendo kapinėse buvo priglausti tik laikinai, iki Lietuva bus laisva. Ten jie ilsisi iki šiol. Naujoje šio rašytojo knygoje, kuri bus pristatoma Istorinėje prezidentūroje Kaune, per pagrindinių herojų -Prezidento Antano Smetonos ir buvusio pirmojo šalies Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro dialogus, atskleidžiami dramatiški 1940 m. birželio 15-osios įvykiai. "Galbūt ši mano drama, paremta daugybe perskaitytų amžininkų liudijimų, memuarų, dokumentų, paskatins visuomenę atidžiau ir atsakingiau vertinti pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antanos Smetonos elgesį tragiškomis 1940 m. birželio dienomis, suabejoti dešimtmečiais brukamu niekinančiu, netgi karikatūrišku požiūriu į Antaną Smetoną. Jo apsisprendimas trauktis iš Lietuvos buvo nulemtas nenoro savo parašu palaidoti Lietuvos nepriklausomybę, ką buvo priversti padaryti tuometiniai Latvijos ir Estijos prezidentai, - sako knygos autorius G. Jankus. - Viliuosi, kad keičiantis visuomenės požiūriui, pagarbiau vertinant pirmojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento atminimą, A. Smetonos palaikai kada nors bus sugrąžinti į Lietuvą. Juk toks metas jau atėjęs.” -"Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą”. Taip G. Jankaus dramoje "Kybartų aktai” sako Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona. Pažymėtina, jog šis kūrinys yra reikšmingas istorinėje nacionalinėje dramaturgijoje dėl gvildenamų visuomeninių vertybių prasmės, praeities ir dabarties aktualijų sąsajų, istorijos rekonstrukcijos kūrybos erdvėje. Jame atskleidžiama daug iki šiol nutylimų aplinkybių, keliami lemtingo apsisprendimo, atsakomybės prieš tautą ir istoriją, herojaus ir visuomenės konflikto klausimai visuotinai reikšmingų įvykių kontekste. Istoriniai faktai ir duomenys kūrybiškai įsilieja į dramos dialogus. „Dramos autoriui pavyko atlaikyti didžiulį faktologijos slėgį ir sutelkto blogio braižomos Lietuvos likimą atskleisti nuolat klausiant ir įsiklausant į atsakymus - nejaugi istorijos labirintuose ir aklavietėse yra vien teisieji ir neteisieji? Gedimino Jankaus kūryboje (ne tik dramaturgijoje) nėra postmodernizmui patrauklaus liguistumo, nužmogėjimo, fiziologinio natūralizmo, realistinio vienpusiškumo. Net tragiškiausiomis akimirkomis jo personažai suvokia savo vertę ir atsakomybę ne tik žmonėms, bet ir juose slypinčiai paslapčiai, neigiančiai mūsų laikinumą. Žiūrovui (skaitytojui), jau žinančiam, kas atsitiko tautoms, nustumtoms po tironų Stalino ir Hitlerio giljotina, atveriama galimybė suprasti tragedijos, prarijusios milijonus gyvybių, priežastis ir pasekmes," - sako vienas pirmųjų "Kybartų aktų” skaitytojų ir vertintojų poetas Robertas Keturakis. Eltos inf. --