R.Pakso byloje teisėjas G.Mesonis siūlė keisti konstitucinę doktriną

Atskirąją nuomonę pareiškęs teisėjas Gediminas Mesonis teigia, kad Konstitucinis Teismas galėjo pakeisti 2004 metų išaiškinimą, uždraudusį per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, užuot laikęsis ankstesnės doktrinos.

Teisėjo nuomone, toks žingsnis buvo reikalingas po pernai paskelbto Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimo, jog nuolatinis ir negrįžtamas draudimas būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

G.Mesonio teigimu, Konstitucinis Teismas „turėjo teisinę galimybę atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir apsispręsti dėl konstitucinės jurisprudencijos kaitos“, taip pripažįstant europinį standartą.„Europinio standarto pripažinimas yra prasmingas pirmiausia kalbant apie atskiro žmogaus teises ir laisves, nes tai savaime yra neginčijama vertybė“, - rašo G.Mesonis.

Jurisprudencijos pakeitimas, teisėjo teigimu, būtų „pašalinęs atskiro žmogaus ir visos visuomenės sąmonėje sukurtą teisinio neapibrėžtumo jausmą ir pagrindą skirtingų visuomenės grupių nesantaikai“, taip pat „nenukėlęs išlikusios problemos sprendimo neapibrėžtam laikui ir neaiškioms perspektyvoms“.

Teisėjas taip pat nepritaria Konstitucinio Teismo nuomonei, jog vienintelė išeitis būtų keisti Konstitucijos tekstą - pasak G.Mesonio, keičiantis Strasbūro teismo praktikai, pasirinkus tokį kelią „neišvengiamai gali tekti nuolatos daryti Konstitucijos gramatinio teksto pakeitimus“.

Pasak G.Mesonio, pakeitęs išaiškinimą, Konstitucinis Teismas taip pat būtų parodęs, jog jis ir Europos Žmogaus Teisių Teismas „yra ne konkurentai, o vienas kitą gerbiantys bei suprantantys bendradarbiai, kartu siekiantys to paties tikslo - užtikrinti žmogaus teises ir laisves“.

Konstitucinis Teismas trečiadienį užkirto kelią pašalintam prezidentui R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, paskelbęs, jog partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui kandidatuoti leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai.Konstitucinio Teismo teigimu, po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo reikėjo keisti Konstituciją, o ne vien Seimo rinkimų įstatymą. Teismo nuomone, įstatymu mėginęs įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo galią Seimas viršijo savo įgaliojimus.

Teismas vertino pavasarį priimtą Seimo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Iki tol po priesaikos sulaužymo kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.

Pastarasis draudimas rėmėsi anksčiau priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu. 2004 metais teismas buvo pareiškęs, kad asmuo, sulaužęs konstitucinę priesaiką, daugiau niekada negali eiti pareigų, kurių pradžia siejama su priesaikos davimu.

„Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime konstatavo, kad 2004 m. gegužės 25 d. nutarime suformuluota teisinė pozicija (ratio decidendi) turi precedento reikšmę ir jį saisto“, - sakoma teismo pranešime spaudai.Anot Konstitucinio Teismo, Strasbūro teismo sprendimas, jog draudimas kandidatuoti iki gyvos galvos yra neproporcingas, reiškia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucijos nuostatomis, taigi reikalingos Konstitucijos pataisos.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą (-as) Konstitucijos pataisą (-as)“, - rašoma Konstitucinio Teismo pranešime spaudai.

Konstitucinio Teismo nuomone, priimdamas rinkimų įstatymo pataisas „įstatymų leidėjas mėgino įveikti Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo galią ir pažeidė draudimą vėliau priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo nutarime išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata“.

Konstitucinio Teismo nuomone, parlamentarai taip „viršijo Konstitucijoje nustatytus savo įgaliojimus, taip pat pažeidė konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės principus“.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KAUNIETIS

KAUNIETIS portretas
Pakeisti nuomonę gali tik išmintingas ir stiprus žmogus. O kiek tokių yra tarp sovietmetyje paruoštų tesininkų?

savas

savas portretas
Nezinau ko taip verztis y ta seima tuos rynkimus jeigu padarysi nors kruopelyte del savos salies jos zmoniu tai tave gerbs ir aukstyns apsisikai ir visus durniais laikai puoli vel prie to lovio slykstu

Rinkėjas

Rinkėjas portretas
Pagarba LR KT teisėjui G.Mesoniui, kurio atskiroji nuomonė yra labai korektiška bei teisiškai motyvuota. Labai gaila, kad KT yra prisiėmęs paties Dievo-neklystamumo funkciją ir to nenori pripažinti, pats kurdamas naujas konstitucines nuostatas,kurių nėra Konstitucijos tekste. Tai jau absurdiška,kada KT perima LR Seimo bei visos Lietuvių tautos, galinčių keisti bei papildyti LR Konstituciją, funkcijas.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių