R.Juknevičienė: Lietuva nelaiko Rusijos priešu

Krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sako, jog  nei Lietuva, nei kitos regiono valstybės nelaiko Rusijos priešu.

Taip pat ministrė vis dažniau virš Baltijos jūros pasirodančių Rusijos karinių lėktuvų sako Lietuvai grėsmės nekeliant, nors pažymi, jog šiuo atveju matyti, kokia svarbi yra NATO oro policijos misija.

„Nei Lietuva, nei kitos regiono valstybės nelaiko Rusijos priešu ir nekelia jai grėsmės. Siekiame taikaus regiono. Tuo metu Rusija savo teritorijas militarizuoja. Pastaruosius keletą metų virš Baltijos jūros labai suaktyvėjo Rusijos karinės oro pajėgos. Reikia pabrėžti, kad dabar į orą jau kyla ne tik naikintuvai. Pernai pasirodė ir sunkieji bombonešiai, kurių nebuvo nuo pat šaltojo karo laikų“, - interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė R.Juknevičienė.

„Nevadinčiau to grėsme, bet situaciją regione vertinu realiai. Ji tokia: nuo 2007 metų Rusija intensyviai vykdo savo ginkluotųjų pajėgų reformą, o didžioji jos dalis vyksta būtent Vakarų kryptimi - prie Suomijos, Estijos, Latvijos sienų, Karaliaučiaus krašte“, - reziumavo krašto apsaugos ministrė.

Ministrės žodžiais, tokia situacija keltų grėsmę Lietuvai, jei ši ne būtų NATO nare. „Tai būtų grėsmė, jei Lietuva būtų viena. Tačiau šiuo metu mūsų šalis yra NATO narė, ir Aljansas turi pakankamai pajėgumo atremti tokio pobūdžio ginkluotės išpuolius, jeigu jų būtų. Tikiuosi, kad jų nebus“, - kalbėjo R.Juknevičienė.

Ministrė taip pat pažymėjo, jog būtina didinti finansavimą gynybai, ir kol kas pasiekti bent vieną procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvai iki šiol skiriant mažiau nei 1 proc., kai numatytas Aljanso įsipareigojimas - 2 proc. BVP.

„Niekas nesiūlo 2 proc. BVP jau dabar skirti gynybai. Kalbama apie tai, kad NATO valstybės yra sutarusios, jog 2 proc. yra minimumas, kurį kiekviena šalis turėtų skirti savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti. NATO neturi atskiros kariuomenės, ji stipri tiek, kiek stipri kiekviena jos narė. Jei visos Aljanso šalys pradėtų elgtis kaip Lietuva, savo krašto apsaugai skirianti tik 0,8 proc. BVP, kokia tada būtų NATO? Esmė yra solidarumas. Partijų susitarime sakoma, jog pagal galimybes finansavimą kasmet po truputį didinsime, kad artėtume prie 2 procentų. Kada juos pavyks pasiekti, sunku pasakyti. Kol kas būtų gerai pasiekti bent 1 procentą“, - kalbėjo R.Juknevičienė.

Lietuvos partijos šią gegužę pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 metais, kuriuo numato ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP.Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. BVP.

2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Ne rusija yra priešas o čia gyvenantys su sovietiniu mąstymu, kuriems dar iš anų laikų vaidenasi, kad JAV ar NATO yra blogis.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių