Rinkimų užstatas atitinka Konstituciją, paskelbė KT

Biudžeto dotacijų partijoms paskirstymo tvarka ir reikalavimas kandidatams sumokėti rinkimų užstatą neprieštarauja Konstitucijai.

Taip ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai, taip pat Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymų nuostatos, kuriomis reguliuojami su rinkimų užstato sumokėjimu, kandidatų deklaracijų pateikimu, rinkimų slenksčio pasiekimu, sutarties su politinės kampanijos iždininku sudarymu ir valstybės biudžeto lėšų paskirstymu politinėms partijoms susiję santykiai, pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.

„Rinkimų įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti reikalavimai pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, kandidato pajamų bei turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, privačių interesų deklaraciją, taip pat sudaryti savarankiško politinės kampanijos dalyvio sutartį su politinės kampanijos iždininku, irgi neprieštarauja Konstitucijai“, - paskelbė KT.

Teismo nutarime pažymėta, kad Seimas „gali įstatymais nustatyti tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis siekiama proporcingai užtikrinti, kad rinkimai būtų atsakingas politinis procesas ir kad šiame procese dalyvautų tik rimtus ketinimus turintys kandidatai“. Todėl galima įtvirtinti rinkimų užstatą kaip teisinį institutą.

Konstituciškai pateisinamomis paskelbtos ir kitos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie kandidatus viešumą: „Tokia informacija pagal Konstituciją gali būti laikomi kandidatų į politinių atstovaujamųjų institucijų narius įstatymo nustatyta tvarka pateikti atitinkami duomenys apie turtą, pajamas ir privačius interesus“.

Nutarime pažymėta ir tai, kad lėšas, skirtas politinei kampanijai finansuoti, turi tvarkyti ne pats rinkimų kampanijos dalyvis, o kitas atsakingas asmuo. „Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo savarankiškam politinės kampanijos dalyviui nustatytas reikalavimas būti sudariusiam sutartį su politinės kampanijos iždininku, yra konstituciškai pagrįstas“, - daroma išvada KT nutarime.

Teismas leido parlamentarams savarankiškai nustatyti, koks turi būti Seimo rinkimų įstatymo reikalavimas dėl vadinamojo „rinkimų slenksčio“. Padaryta išvada, kad Konstitucijai neprieštarauja dabartinės įstatymo nuostatos, pagal kurias partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas – ne mažiau kaip 7 proc. Tokiais „rinkimų slenksčiais, anot KT, „siekiama išvengti didelio Seimo susiskaldymo į smulkias grupes, užtikrinti Seimo darbo stabilumą, efektyvumą ir Vyriausybės, kurios veikla grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą“.

Neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Politinių partijų finansavimo įstatyme įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį valstybės biudžeto asignavimai partijos veiklai finansuoti paskirstomi tik toms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. visų rinkėjų balsų, paduotų už tos partijos kandidatus pastaruosiuose Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose.

KT konstatavo, kad galima nustatyti, jog ne visos įsteigtos ir veikiančios partijos, bet tik tos, kurių kandidatai gauna atitinkamą rinkėjų pritarimą viešosios valdžios institucijų rinkimuose, gali gauti tikslinę paskirtį turinčių valstybės biudžeto lėšų, skiriamų politinėms partijoms paremti.

Į KT, abejodami kai kurių rinkimus bei partijų ir politinių kampanijų finansavimo klausimus reglamentuojančių įstatymų konstitucingumu, prieš porą metų kreipėsi 32 Seimo nariai, dauguma jų atstovauja opozicinėms frakcijoms.


Šiame straipsnyje: KTrinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių