Raseinių moksleivis ragina neemigruoti: sunkią naštą lengviau nešti kartu

„Lietuvai palinkėčiau daugiau vienybės ir susitelkimo, palinkėčiau nebėgti iš Lietuvos. Juk sunkų maišą lengviau nešti dviem, o ne po vieną. Kai žmonės bėga iš Lietuvos, mums, čia liekantiems, darosi sunkiau, mūsų situacija – blogesnė. Jei visi būsime būryje ir susitelksime bendram darbui, Lietuva daug sparčiau atsigaus“, – LRT RADIJO žurnalistams, keliavusiems aplink Lietuvą, kalbėjo 19-metis moksleivis iš Raseinių Vilius Stankevičius.

LRT RADIJO žurnalistai Rūtai Kupetytė ir Edvardas Kubilius Raseiniuose sutiko labai aktyvų 19-metį dvyliktoką. Jis nori studijuoti žurnalistiką, yra policijos rėmėjas, su pareigūnais važiuoja į įvykius, filmuoja avarijas, nusikaltimus, medžiagą perduoda kitoms televizijoms. Be to, V. Stankevičius turi ir savo verslą – teikia įvairias komunikacijos paslaugas įmonėms: tvarko jų „Facebook“ puslapius, kuria plakatus, filmukus.

Vaikinas taip pat labai domisi savo krašto istorija. „Polinkis domėtis Raseinių krašto istorija – tai, kas buvo praeityje ir kas vyksta dabar, – atsirado dar pradinėse klasėse, kai su savo klasės auklėtoja nuolat keliavome po Raseinių miesto, vėliau – Raseinių rajono lankytinas vietas. Kartą lankėmės muziejuje, kur darbuotojai įdomiai papasakojo apie Raseinių krašto istoriją. Jie ir paskatino tuo domėtis, o dabar apie mūsų kraštą pasakoju ir tokiems žmonėms kaip jūs“, – LRT RADIJUI kalbėjo raseiniškis.

V. Stankevičius netrukus baigs mokyklą, stos į universitetą. Tačiau egzaminų jis nesureikšmina – jo manymu, egzaminai nėra tas dalykas, kuris per valandą nulems žmogaus gyvenimą, o juos esą galima ir perlaikyti. „Liko 100 dienų, tinkamas metas pradėti mokytis“, – juokiasi moksleivis.

Mokinius dažnai riboja ne tik mokyklos ar mokytojai, bet ir pati švietimo sistema, jos programa, kai vertinama pagal nustatytus kriterijus, standartus.

Jo manymu, dabartinė švietimo sistema riboja mokinius – esą reikia net mąstyti būtent taip, kaip reikalaujama. „Mokinius dažnai riboja ne tik mokyklos ar mokytojai, bet ir pati švietimo sistema, jos programa, kai vertinama pagal nustatytus kriterijus, standartus. Turi mąstyti būtent taip ir ne kitaip. Mano lietuvių kalbos mokytoja pasakė, kad aš samprotauju savotiškai, galima tai suprasti kaip neigiamą dalyką. Ne kaip švietimo programoje numatyta, nes aš turiu samprotauti taip, kaip numatę specialistai“, – sakė V. Stankevičius.

Jis LRT RADIJUI plačiau papasakojo ir apie savo žurnalistinį darbą.

„Mano sąsajos su kriminalais prasideda 2014-aisiais, kai tapau jaunuoju policijos rėmėju. Sudomino policijos veikla, o nuo 2015 m. pradėjau dirbti Raseinių televizijoje žurnalistu bei operatoriumi. Pagrindinė mano darbo sritis buvo kriminaliniai įvykiai, kai tekdavo, o ir iki šiol tenka, reaguoti į įvairiausius įvykius – avarijas, gaisrus.

Mane pažadina vidury nakties, tuomet šoku į drabužius ir lekiu į įvykio vietą. Bet man tai patinka, mėgstu adrenaliną ir azartą. Kai vyksti į įvykio vietą, nežinai, ką ten pamatysi, ir širdis tuomet šiek tiek dreba“, – pripažįsta V. Stankevičius.

Pasak jaunojo žurnalisto, nusikaltimų statistika Raseiniuose panaši kaip ir kituose Lietuvos miestuose: „Ypatingų tendencijų nematau, visur vyrauja smurtas artimoje aplinkoje. Pas mus [nusikaltimų] skaičiai panašiai tokie kaip ir visoje Lietuvoje. Žinoma, daugelis įvykių nutinka dėl alkoholio.

Policininkai mane jau pažįsta, leidžia būti įvykio vietoje, žinoma, prižiūri, kad per arti nebūčiau, nepakenkčiau tyrimui ir netyčia nesunaikinčiau įrodymų. Emociškai sunku buvo tuomet, kai pradėjau dirbti. Pavyzdžiui, 2015-ųjų vasarą buvo karšta naktis ir iškvietė į įvykį, kai buvo rastas 10-ies dienų lavonas. Dėl karščio kvapai paaštrėja ir sunku apsakyti, koks buvo kvapas suirusio kūno, kai visi skysčiai – išbėgę... Man šis įvykis sukėlė šoką, net negalėjau paviešinti medžiagos tą pačią dieną, turėjau nusiraminti ir tik kitą dieną tai išleidau į eterį. Su laiku pripranti, užsigrūdini.“

V. Stankevičius turi įkūręs ir smulkią įmonę, užsiimančią reklama bei teikiančią komunikacijos paslaugas. „Teikiame paslaugas naujienų portalams, privačioms įmonėms, kurioms reikia pakelti reklamos lygį, būti labiau matomomis. Kur viso to išmokau? Raseiniuose šių žinių galima pasisemti tik mokantis iš savo klaidų arba nuotoliniu būdu per „YouTube“ kanalą. Bet Lietuvoje rengiami įvairūs mokymai. 2017-aisiais dalyvavau komunikacijos mokymuose Klaipėdoje, praėjusių metų rudenį lankiau pusantro mėnesio trukusius vaizdo žurnalistikos kursus Vilniuje, kuriuos organizavo Lietuvos žurnalistikos centras“, – pasakoja LRT RADIJO pašnekovas.

Jis teigia norintis stoti į žurnalistiką, nors anksčiau norėjo įsilieti į policijos gretas. V. Stankevičius juokauja, kad Raseiniai yra žiniasklaidos sostinė – čia leidžiami trys laikraščiai, yra penki naujienų portalai.

„Esame labai politizuotas kraštas, pas mus kasmet vyksta aršūs teismai, politinės kovos. Žurnalistai turi apie ką rašyti, o ir politikai turi už ką mokėti žurnalistams. Būna tokių atvejų, kada parašomi ir reklaminiai straipsniai. Tai ir rašo žmonės, kuriasi žiniasklaidos priemonės“, – paaiškina V. Stankevičius.

Visiems palinkėčiau daugiau vienybės ir susitelkimo, nebėgti iš Lietuvos.

Jis neatmeta, kad ateityje, baigęs mokslus didmiestyje, ir pats vėl sugrįš dirbti ir gyventi į Raseinius.

LRT RADIJO paklaustas, kokia yra didžiausia problema Lietuvoje, V. Stankevičius atsakė: „Galbūt trūksta bendruomeniškumo, vienybės. Ką tik atšventėme Vasario 16-ąją ir tai buvo tikrai neeilinė diena. Aš pajutau tą jausmą, kurį pajuto žmonės per Sausio 13-osios įvykius prie Televizijos bokšto. Renginiai, į kuriuos buvo investuota daug pinigų, sugebėjo sukurti nuotaiką, suvienyti žmones. Privertė susikibti už rankų, dainuoti lietuviškas dainas. Tai buvo neapsakomas jausmas.

Visiems palinkėčiau daugiau vienybės ir susitelkimo, nebėgti iš Lietuvos. Juk sunkų maišą lengviau nešti dviem, o ne po vieną. Kai žmonės bėga iš Lietuvos, mums, čia liekantiems, darosi sunkiau, mūsų situacija – blogesnė. Jei visi būsime būryje ir susitelksime bendram darbui, Lietuva daug sparčiau atsigaus.“

LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius aplink Lietuvą keliavo praėjusią savaitę. Visas jų surinktas istorijas rasite čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tadas

tadas portretas
sisteminis vaikas buvo....

idomu

idomu portretas
ka jo tevai dirba?

Kęstas

Kęstas portretas
Propagandinis antinas. Tikras jaunimas galvoja apie kitą. Krymas įrodo, kad šauktinių įvedimas Lietuvoje yra klaida. "Kas iš to, kad Ukraina Kryme turėjo apie 30 tūkstančių kariuomenės? Tereikėjo turėti kelis tūkstančius profesionaliai paruoštų spec. karių, kurie būtų neutralizavę žaliuosius žmogeliukus. Mums, lietuviams, reikalinga tik profesionali armija, jokių pinigų švaistymų šauktiniams." [1] Tai aiškiausia ir vienintelė teisinga išvada Lietuvai iš Krymo istorijos. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių