Raseiniai užsimojo Šiluvą įtraukti į pasaulio religinio turizmo žemėlapius

Praėjusių metų gruodį savivaldybės taryba patvirtino religinio turizmo Šiluvos skatinimo programą, jai įgyvendinti numatė skirti 100 tūkst. eurų.

Programoje iškeltas tikslas iki 700 tūkst. išaugęs lankytojų ir turistų skaičius, o iš jų ne mažiau kaip 20 tūkst. turėtų likti nakvoti Raseinių rajone.

Raseinių mero Algirdo Griciaus teigimu, šiuo metu pagrindinis darbas – didinti Šiluvos žinomumą užsienyje.

„Teko dalyvauti piligriminio turizmo mugėje Fatimoje, Potugalijoje, pamačiau, kad daug žmonių domisi, bet niekas nežino apie Šiluvą. Todėl pirmas uždavinys yra tos žinios paskleidimas platesniu mastu“, – BNS sakė meras.

„Kai kuriuose objektuose yra net žemėlapiai su Marijos apsireiškimo vietomis Europoje, bet Šiluvos kaip tokios nėra pažymėta“, – pridūrė jis.

Raseinių savivaldybė sausio pabaigoje su Kauno arkivyskupija pasirašė bendradarbiavimo sutartį drauge įgyvendinti religinio turizmo Šiluvoje skatinimo programą. Joje numatyta sudaryti darbo grupę ir teikti tarpusavio pagalbą organizuojant reginius, mokymus, rengiant ir vykdant rinkodaros priemones, atnaujinant ir pritaikant infrastruktūrą ir t. t.

Pasak A. Griciaus, Bažnyčia taip pat žada užsiimti Šiluvos garsinimu.

„Vyskupas paskyrė atsakingus asmenis, kad dirbtų šita kryptimi, teks pasitelkti visas pažintis Vatikane, brolius pranciškonus. Dalyvausime mugėse, parodose, konferencijose, kad garsintume Šiluvą“, – tvirtino meras.

Jis taip pat kreipėsi į Vyriausybę, kad Šiluva būtų pripažinta valstybinės svarbos objektu, kad būtų parengta Šiluvos šventovės plėtros koncepcija, o pati šventovė, kaip prioritetinis religinio turizmo objektas, būtų įtraukta į rengiamą Lietuvos turizmo plėtros ilgalaikę strategiją.

„Galvojame, kad dėl religinio turizmo Raseinių rajonas su savo objektu, kuris seniausias Europoje, galėtų tapti išskirtine savivaldybe tiek Lietuvoje, tiek bendradarbiaujant tarp savivaldybės, Vyriausybės ir bažnyčios išeiti į tarptautinę areną plačiau“, – BNS sakė meras.

Jo teigimu, infrastruktūra lankytojams priimti šiuo metu Šiluvoje yra pakankama. Augant jų srautui, savo ruožtu kurtųsi ir smulkieji verslininkai.

A. Griciaus duomenimis, dabar į Šiluvą kasmet atvyksta 150–200 tūkst. turistų ir piligrimų. Daugiausia lankytojų sutraukia rugsėjį vykstantys Šilinių atlaidai.

„Kiekvieną sekmadienį po vieną-du autobusus iš Lenkijos atvažiuoja. Pagrindiniai turistai Šiluvoje yra iš Lenkijos, kiti – daugiau  pavieniai asmenys“, – sakė meras.

Jo teigimu, bendromis jėgomis per trejus-penkerius metus religinio turizmo Šiluvoje programa turtų įgauti pagreitį.

Teigiama, kad Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Tai vienas pirmųjų Marijos apsireiškimų Europoje ir veikiausiai vienintelis, kai Marija kalbėjo kitos konfesijos žmogui.

1760–1775 metais miestelyje pastatyta barokinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, garsėjanti didžiojo altoriaus Marijos paveikslu.

Marijos apsireiškimo vietoje 1924 metais pastatyta modernistinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia.