Prokuratūra praneš Rusijai apie įtariamuosius karo nusikaltimais

Prokuratūra dar šiemet tikisi Rusijai ir Baltarusijai išsiųsti pranešimus apie įtariamuosius karo nusikaltimais.

Lietuvos generalinė prokuratūra tikisi šiemet baigti tirti bylą dėl nusikalstamų veiksmų per Sausio įvykius Lietuvoje bei Rusijai ir Baltarusijai išsiųsti pranešimus apie jų valstybėse gyvenančius įtariamuosius karo nusikaltimais.

„Turiu pasakyti, kad šis tyrimas eina į pabaigą. Šiuo metu tyrimas atliekamas 81 asmens atžvilgiu, kurie slapstosi užsienio valstybėse - Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur“, - per spaudos konferenciją penktadienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų - tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

Vasario-kovo mėnesį planuojama baigti rengti galutinio pranešimo apie įtarimą tekstą. Jis bus daugiau nei šimto lapų.

Tarp įtariamųjų - 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti jiems talkinę asmenys. Konkrečių pavardžių prokuratūra nenurodo.

„Jame be nusikalstamų veikų aprašymo analizuojama ir tarptautinė teisė“, - sakė prokuroras S.Slapšinskas.

Paklaustas, ar tarp įtariamųjų yra buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, pareigūna teigė, kad „kalbėti apie M.Gorbačiovo atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo“.

Generalinės prokuratūros prokurorai rengiasi pateikti įtarimus 81 asmeniui. Lietuvoje jie gali būti teisiami už akių.

„Kai tik bus parengti pranešimų apie įtarimą tekstai, prokurorai kreipsis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti minėtuose įvykiuose dalyvavusius užsienio valstybės piliečius įtariamaisiais bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo užbaigimu“, - rašoma prokuratūros pranešime.

Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos.

Pasak prokuratūros pranešimo, kvalifikuojant sovietų karių ir kitų asmenų, 1991 metų sausį dalyvavusių šturmuojant ir jėga užimant Spaudos rūmus, Lietuvos radiją ir televiziją, Lietuvos radijo ir televizijos centrą, veikas nagrinėti tarptautinės teisės aktai, analizuota tarptautinė teismų praktika, Sovietų sąjungos priimti teisės aktai.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą, prokurorai išsiuntė 18 teisinės pagalbos pašymų į užsienio valstybes, į dešimt teisinės pagalbos prašymų sulaukė atsakymų, išanalizavo kelis tūkstančius vaizdo dokumentų, apklausė daugiau kaip 200 liudytojų, surengė būtinus atpažinimus, papildomai apžiūrėjo Lietuvos radijo ir televizijos, Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas bei teritoriją.

Gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo nusikaltimų 1991 metais. Tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovai B. Makutynovičius ir V.Razvodovas įtariami 15 nusikaltimų. Šie asmenys gyvena Rusijoje, ši atsisako juos išduoti.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.