- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2010–2030 metais gyventojų skaičius Lietuvoje mažės daugiau nei 14 proc., rodo strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenys.
Pagal populiacijos mažėjimo mąstą Lietuva liks antroje vietoje Rytų Europoje, nusileisdama tik Latvijai, kuri iki 2030 m. neteks beveik penktadalio visų šalies gyventojų.
„Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,85 mln. gyventojų. Lyginant su 2010 m., kuomet šalyje gyveno 3,33 mln. gyventojų, žmonių skaičius sumažės 14,2 proc.
Tuo tarpu Latvija per ateinančius dvidešimt metų neteks 17,7 proc. arba 373,4 tūkst. gyventojų. Iki 2030 m. pagal depopuliacijos mąstą Latvija beveik keturis kartus viršys Rytų Europos vidurkį, teigiama „Euromonitor International“ pranešime.
Bulgarija taip pat patenka tarp tų Rytų Europos šalių, kur gyventojų skaičius itin sparčiai mažės. Prognozuojama, kad 2010–2030 m. Bulgarija neteks 11,5 proc. gyventojų, todėl bendras šalies gyventojų skaičius nukris iki 6,7 mln.
Kitose Rytų Europos šalyse populiacijos mažėjimo mąstas bus mažesnis. Pavyzdžiui, Baltarusijoje gyventojų skaičius lyginant su 2010 m. mažės 7,1 proc., Ukrainoje – 7,0 proc., Rumunijoje – 5,6 proc., Estijoje ir Rusijoje – 2,9 proc., Lenkijoje – 2,0 proc.
„Euromonitor International“ duomenų analizės vadybininkės Ramunės Verikaitės teigimu, tokiai gyventojų skaičiaus kaitai įtakos turės ne tik besitęsianti emigracija, bet ir mažėjantis gimstamumas bei išaugęs mirčių skaičius: „Lietuvoje populiacija buvo didžiausia 1992 m., kuomet šalyje gyveno 3,7 mln. gyventojų, tačiau jau nuo 1993 m. gyventojų skaičius ėmė sparčiai kisti. Prognozuojama, kad 2010–2020 m. populiacija Lietuvoje kasmet vidutiniškai mažės 1 proc., o 2020–2030 m. – vidutiniškai 0,5 proc.“
Pasak R. Verikaitės, didžiausią įtaką depopuliacijai Rytų Europoje turės 16–35 metų amžiaus žmonių grupės kitimas, kadangi vis daugiau reproduktyvaus amžiaus žmonių iš Rytų Europos išvyksta dirbti ir gyventi į įvairias Vakarų Europos šalis.
Prognozuojama, kad Lietuvoje 2010–2030 m. 16–35 metų amžiaus žmonių sumažės 38 proc. arba 369 tūkst. gyventojų, o jų dalis populiacijoje smuktels nuo 29 proc. 2010 m. iki 21 proc. 2030 m. Dėl šių priežasčių mūsų šalyje iki 2030 m. beveik 13 proc. sumažės ir 0–4 metų amžiaus vaikų.
Per ateinančius dvidešimt metų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, bus pastebimas populiacijos senėjimas. 2030 m. Lietuvoje 37–46 metų amžiaus gyventojai sudarys 15 proc. visos šalies populiacijos. Tuo tarpu 58–75 metų amžiaus gyventojų grupė 2030 m. lyginant su 2010 m. išaugs beveik 13 proc. ir pasieks 73 tūkst. gyventojų.
Vyresnių nei 65-erių metų gyventojų skaičius 2010–2030 m. didės beveik 16 proc. arba 83,7 tūkst. gyventojų, o vyresnių nei 80-ies metų – 29 proc. arba 35,5 tūkst. gyventojų. 80 metų amžiaus grupės žmonės 2030 m. sudarys 5,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Vidutinis gyventojų amžius Lietuvoje 2030 m. pasieks 43,5 metų, t.y. 4,2 metais daugiau nei 2010 m.
R. Verikaitė teigia, jog mažėjantis gyventojų skaičius ateityje turės neigiamų pasekmių ne tik atskirų šalių, bet ir viso Rytų Europos regiono ekonomikai. Esant aukštam depopuliacijos lygiui, atsiranda aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas, kuris didina naštą dirbantiesiems ir mokantiems mokesčius. Mažiau tvarios tampa socialinės, sveikatos ir švietimo sistemos. Darbo jėgos praradimas mažina šalies ūkio ir verslo plėtrą, o tai daugeliui Rytų Europos valstybių kelia pavojų taip ir likti besivystančiomis šalimis
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas: oro taršos pavojaus po sostinėje kilusio gaisro nebėra
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...