- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) duomenimis, šiemet į Europą turėtų atvykti apie 700 tūkst. pabėgėlių bei migrantų ir maždaug tiek pat 2016 metais. Migracijos krizė ir į Europą plūstantys pabėgėliai iš Sirijos kaitina lietuvių aistras ir skaldo visuomenę į dvi stovyklas: pasiruošusių padėti atvykėliams bei tam nepritariančių. Tačiau pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) bei Granados universiteto (Ispanija) mokslininkų, daugeliui sirų Lietuva greičiausiai taps tik tranzitine šalimi, padėsiančia patekti į kitas, ekonomiškai stipresnes valstybes.
Ekonominiai migrantai
KTU veikiančios mokslininkų grupės, tyrinėjančios migracijos procesus, vadovė profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė patvirtina JT statistiką, kuri aiškiai parodo, kad 1 105 asmenys, kuriuos šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi priimti, yra tik lašas jūroje – per dieną vien Vengrijos valstybės sienas pasiekia 10 tūkst. pabėgėlių.
Tačiau, profesorės teigimu, daug nuo karo bėgančių migrantų Lietuvoje greičiausiai nepasiliks. Pasak jos, didžioji dalis migrantų, kurių banga šiandien užplūdo Europą, yra vadinamieji ekonominiai migrantai.
„Jei asmenys būtų tikrieji karo, religinio bei politinio persekiojimo aukos ir pabėgėliai, daugumai jų būtų priimtina bet kuri šalis, suteikusi jiems saugaus ir ramaus gyvenimo galimybę. Tačiau masiškai bėgama į senąsias, ekonomiškai stipriausias Europos valstybes, ten, kur aukšti darbo užmokesčiai, geros socialinės garantijos ir išmokos“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Jos teigimu, ši masinė ekonominė Artimųjų Rytų gyventojų migracija į Europą primena XIX a. vykusią europiečių migraciją į JAV. Pasak KTU profesorės, šimtatūkstantinėje pabėgėlių minioje tikriausiai atsirastų tie vos daugiau nei tūkstantis asmenų, kurie norėtų apsistoti Lietuvoje, tačiau kai jie bus paskirstyti daugelis turbūt norės iškeliauti toliau – į geriau žinomas, pažįstamas šalis, kuriose gyvena daugiau jų tautiečių.
„Apie tai byloja ir Ruklos pabėgėlių centro patirtis. Nemaža pabėgėlių dalis, nors ir gavusi leidimą gyventi Lietuvoje, pasinaudodami Šengeno erdve, bando išvykti į Vakarų Europos valstybes“, – sako profesorė.
Jos teigimu, Lietuvoje liekančiųjų gali būti daugiau, jei mūsų šalyje apsigyvenę pabėgėliai jausis čia saugiai, nepatirs diskriminacijos, įkurs bendruomenes, tokiu būdu paskleisdami gerą žinią savo tautiečiams.
Nauda Lietuvai – abejotina
Mokslininkų teigimu, trumpuoju laikotarpiu Lietuva iš migrantų jokios ekonominės naudos negaus, nes atvykėliams, jeigu jie to norės, reikės laiko adaptuotis, pramokti kalbą.
„Pabėgėliai galėtų užpildyti laisvas darbo rinkos vietas, tuo pačiu papildyti šalies biudžetą mokėdami mokesčius ir būdami vartotojais. Tačiau, reikia nepamiršti, kad pirmiausia pabėgėliams reikia adaptuotis, bent minimaliai pramokti lietuvių kalbą, kad jie galėtų tapti visaverčiais darbo rinkos dalyviais. O jeigu pabėgėliai nebus palankiai priimami darbo rinkoje arba jie patys nenorės į ją įsilieti, juos teks išlaikyti valstybei ir mokesčių mokėtojams“, – sako mokslininkė.
Tai, kad Lietuva dėl šios migrantų krizės kurį laiką patirs kur kas daugiau išlaidų, nei turės naudos, patvirtina ir kitas KTU EVF tarpkryptinio mokslo klasterio tyrėjas Granados universiteto profesorius Antonio Mihi Ramirezas.
„Remiantis teorija, pabėgėliai yra linkę reikalauti ir priimti pagalbą, o ne patys siekti kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Tad priimančios šalys neabejotinai patirs nemažus kaštus suteikdamos atvykėliams pragyvenimo išteklius, išsilavinimą, kalbos kursus“, – sako Granados universiteto atstovas.
Kita vertus, pasak mokslininko, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, nors migrantų srautas kol kas ir nėra pakankamas, kad padėtų išspręsti pensijų ir sveikatos problemas ateityje, tačiau visgi ilguoju laikotarpiu jis gali turėti teigiamą įtaką Europos šalių, priimančių juos, augimui, nes migrantai ateityje gali sumažinti dėl neigiamos natūralios demografijos kylančius ekonominius iššūkius.
Neįprastas reiškinys
Prof. V. Kumpikaitė-Valiūnienė primena, kad dėl laisvos darbo rinkos ir mažų darbo užmokesčių Lietuvoje mūsų šalį paliko nemažai aukštos kvalifikacijos specialistų. Jų trūksta skirtingose srityse. Tačiau šiuo migracijos laikotarpiu, anot mokslininkės, mažai tikėtina, kad į Lietuvą tokių specialistų atvyks.
„Pabėgėliai galėtų užpildyti kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Darbingi ir aktyvūs darbo rinkos dalyviai išlaiko patys save, savo šeimas, moka mokesčius valstybei, kuria pridėtinę vertę bei didina BVP. Be to, kaip rodo Eurostato duomenys, imigrantai yra labiau linkę pradėti savo verslus ir taip kurti naujas darbo vietas sau, artimiesiems bei tautiečiams“, – sako KTU profesorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius1
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų7
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas7
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...