- Dovilė Mėlinauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėja besirenkančių profesines mokyklas. Šiais mokslo metais į jas priimta beveik 24 tūkstančiai mokinių. Iš jų daugiau nei pusė yra baigę vidurines mokyklas, o apie du tūkstančius – aukštąsias.
Švietimo ministerijos duomenimis, į profesines šiemet mokyklas įstojo 8 proc. daugiau mokinių nei pernai ir penktadaliu daugiau, nei buvo numatyta priimti. Darbo biržoje rugsėjo pradžioje užregistruota beveik 3700 absolventų, iš jų apie 35 procentus baigė profesines mokyklas.
„Apie 70 procentų asmenų, kurie įgijo profesinį išsilavinimą, įsidarbina, tai šis skaičius, kaip matome, yra nemažas. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad profesinės mokyklos ruošia šalies darbo rinkai tikrai reikalingus specialistus, ir, kiek žinoma, yra irgi nemažas skaičius tų asmenų, kurie netgi įgiję aukštąjį išsilavinimą toliau tęsia savo mokslus profesinėje mokykloje“, – pasakoja Darbo biržos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyr. specialistas Ignas Simanavičius.
Kaip ir praėjusiais metais, abiturientai dažniausiai renkasi grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, virėjo, siuvėjo specialybes.
„Labai didelis trūkumas yra žmonių, kurie susiję su informacinėmis technologijomis, su inžinerija, statyba, taip pat – ir kai kurių tokių, sakykim, tradicinių verslų, pavyzdžiui, virėjų. Panašu, kad jų poreikis bus ir ateityje“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
„Darbininkų poreikis buvo visada ir, iš tikrųjų, jis paskutiniu metu didėja, kadangi, kaip matote, Vilniuje objektų vis daugiau, tai reikia ir darbininkų reikia daugiau“, – pasakoja „Mitnijos“ statybos direktorius Valentinas Cilcius.
„Planavome, kad priimsime 475 statybos sektoriaus profesijos studentus, tačiau priėmėm 540, tuo mes ir džiaugiamės“, – pabrėžia Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė.
Dėl statybininkų trūkumo rinkoje įsivyravo konkurencija: neužtenkant darbuotojų, statybų bendrovės jų ieško ne tik per skelbimus, bet ir kreipiasi į profesines mokyklas, o šios ne visada sugeba surinkti kai kurių specialybių, pavyzdžiui, betonuotojų, grupes. Dėl trūkumo įmonės samdosi darbuotojų iš užsienio, siūlo nuo 650 iki 900 eurų atlyginimus į rankas.
Vis dėlto ne visų populiariausių specialybių absolventai lengvai ras darbą. Pavyzdžiui, nors stojančiųjų į grožio ir sveikatos paslaugų sritį buvo daugiau, nei tikėtasi, Darbo biržos duomenimis, kirpėjų, kosmetikų ir panašių profesijų darbuotojų įsidarbinimo galimybės mažos.
Šiais metais į profesines mokyklas įstojo apie du tūkstančius žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
„Aš esu baigusi Visuomenės sveikatos bakalauro studijas Vilniaus Universitete ir magistro studijas Mykolo Riomerio universitete ir šiuo metu studijuoju profesinėje mokykloje higieninės kosmetikos kosmetikės specialybę. Čia įstojau, nes ši sritis visada domino ir buvo mano kaip ir paslėpta svajonė, kurią tiesiog nusprendžiau įgyvendinti ir ateityje galbūt pakeisiu specialybę“, – pasakoja Nadežda Buinickienė.
Pasak profesinių mokyklų atstovų, į tokias mokyklas įstoti lengva – nėra stojamųjų egzaminų, svarbi motyvacija. Tik laikui bėgant atsirenkama, kurie mokiniai liks mokymo programoje ir įgis reikiamų įgūdžių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...