Privilegijuoti užsienio lietuvius - nacionalinis interesas

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigia, kad suteikiant papildomų balų į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojantiems užsienio lietuviams, telkiama tauta.

„Mes esame suinteresuoti, kad jie baigę lietuviškas mokyklas, ypač tie, kurie gyvena etninėse Lietuvos žemėse, įstotų į Lietuvos universitetus ir kolegijas ir būtų musų “protai„, mūsų potencialas. Galima sakyti, tai yra bendras tautos telkimas“, - BNS sakė viceministrė.

Pagal švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintą tvarką, nuo šių metų vidurinį išsilavinimą užsienyje įgiję jaunuoliai dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiaisiais Lietuvoje, tačiau užsienyje vidurinį mokslą baigusieji stodami į Lietuvos universitetus gaus papildomų balų.

Pagal naują tvarką, kitaip nei pastaruosius kelerius metus, vidurinį išsilavinimą įgijusiesiems ne Lietuvoje nebebus atskirų valstybės finansuojamų studijų vietų kvotų. Tačiau siekiant paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius išlaikyti ryšius su Lietuva, jiems bus pridedama papildomų balų pretenduojant į studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose. Skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą jie iš viso galės gauti keturis papildomus balus: du balai bus pridedami visiems išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams, dar du papildomi balai - užsienyje veikiančių lietuviškų mokyklų abiturientams.

Pasak N.Putinaitės, papildomi balai užsienio lietuviams yra visai „kitos plotmės klausimas“ nei tokių balų suteikimas, pavyzdžiui, karinius mokymus baigusiems jaunuoliams - šiam klausimui Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą yra išsakius nepritarimą, nors to siekia Krašto apsaugos ministerija.

„Yra tokie dalykai kaip tauta, lietuvių tauta, ir atskiros socialinės, profesinės ar kokios kitos kitos grupės. Aš visą laiką manau ir manysiu, kad tautos telkimas yra daug svarbiau negu tam tikros socialinės grupės išskyrimas. Kodėl mes nesutinkame, kad tam tikros socialinės grupės galėtų pretenduoti, tarkime, į valstybės finansuojamas vietas išskirtinėmis sąlygomis - todėl, kad valstybės finansavimas duodamas tiems, kurie geriausiai mokosi ir socialinė grupė neturi būti tam tikra sąlyga, kad tu galėtum išstumti kitus žmones“, - aiškino N.Putinaitė.

„Kai mes kalbame apie tuos žmones, kurie gyvena užsienyje, kurie yra lietuvių kilmės ir mūsų tautos dalis, čia yra visiškai kitos plotmės klausimas ir kitos plotmės pjūvis. Juo labiau, kad papildomi dideli balai duodami tik lietuviškas mokyklas baigusiems, labai aiškiai įvardijant tas mokyklas - jie nėra emigravę, jie būtent gyvena etninėse lietuvių žemėse“, - pridūrė ji.
Viceministrė pažymėjo, kad „tam tikros pozityvios diskriminacijos suteikimas būtent nacionaliniu pagrindu yra absoliučiai teisiškas dalykas“. Ji tai pat sakė, kad dalis užsienyje mokyklas baigusių lietuvių ir be papildomų balų įstoja į Lietuvos mokyklas.

„Ten yra labai gabių vaikų ir labai gyvių - tose mokyklose apsilankius tą taip pat galima pamatyti“, - kalbėjo viceministrė.

Kelerius pastaruosius metus jiems būdavo numatyta 50 studijų krepšelių universitetuose ir tiek pat kolegijose. Kvotų atsisakyti, anot ministerijos, leidžia sukurta užsienio ir lietuviškų mokyklos baigimo rezultatų palyginimo sistema.

Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, pernai užsienyje mokyklas baigę asmenys išnaudojo beveik visas kvotas: bendrajame priėmime dalyvavo 97 tokie asmenys, krepšelius universitetuose gavo 50, kolegijose - 33.

Šiuo metu už Lietuvos ribų lietuviškai vidurinį išsilavinimą galima įgyti Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, Punsko Kovo 11-osios licėjuje, Seinuose veikiančioje „Žiburio“ gimnazijoje, Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykloje, Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje, taip pat Pelesos ir Rimdžiūnų vidurinėse mokyklose Baltarusijoje. Šių mokyklų abiturientai, stodami į Lietuvos universitetus ir kolegijas, gaus keturis papildomus balus. Kitiems išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams priklausys du papildomi balai.

Papildomi balai (nuo vieno iki penkių) stojant į aukštąsias mokyklas taip pat yra suteikiami tam tikrų nacionalinių bei tarptautinių olimpiadų laureatams, atitinkamai vieną arba su balus gali gauti labai gerais pažymiais profesines mokyklas baigę absolventai.

Lietuvių kilmės užsieniečiai ir užsienyje mokyklas baigę lietuviai studijoms Lietuvoje taip pat gali gauti finansinę paramą - specialias skatinamąsias stipendijas ir socialines išmokas.

Pirminiais skaičiavimais, 2012 metais į valstybės finansuojamas studijų vietas bus iš viso priimta 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. - į universitetus, 8,2 tūkst. - į kolegijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo jo

jo  jo  portretas
stos jie čia :( Bus Lietuvos protai , laukite.............

anta

anta portretas
o kuo blogesni vaikai kurie gyvena nuolat lietuvoje ,atvykeliai kad ir blogiau baige bet jie priviligjuoti ,nors jie niekad negyvens lietuvoj.

pritariu 2-am

pritariu 2-am portretas
visai isbegs zmones is Lietuvos, nes valdzios poziuris i mus ,kaip i antrarusius.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių