Privatūs medikai ragina V.Andriukaitį nepriimti vienašališkų sprendimų

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų organizacijų atstovai ragina sveiktos apsaugos ministrą socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį nepriimti vienašališkų sprendimų, kurie pacientams apribotų pasirinkimo galimybes, o privačioms gydymo įstaigoms nebeleistų pretenduoti į privalomo sveikatos draudimo fondo lėšas.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų atstovas, privataus Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Vilniuje direktorius Laimutis Paškevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad V. Andriukaičio planuojami pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje „nebuvo derinami nei su pacientų, nei su paslaugų teikėjų organizacijomis“.

„Tai nėra sistemos reformos koncepcija, tai yra pavieniai pasisakymai, kurie nieko bendro neturi su kažkokiais aiškiais tikslais. Jei ateina ministras, nuo ko jis turėtų pradėti darbą? Jis turėtų suburti visas suinteresuotas puses, pacientus, paslaugų teikėjus, gydymo įstaigų asociacijas. T.y. visi, kurie yra procese, turi aptarti, kokios yra problemos, kokie turėtų būti sprendimo būdai. Klausimas toks - ar kas nors matė reformos planą? Bet veiksmai jau prasidėjo“, - kalbėjo L. Paškevičius.

Pasak jo, V. Andriukaičio siūlomos permainos yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teise.

„Ministras dažnai cituoja Konstituciją, bet Konstitucija įtvirtina teisinės valstybės principus. Yra teisėkūros taisyklės, poveikio vertinimo metodikos, kurias teikdamas įstatymą turi pateikti pagal visą teisės aktų leidybos metodiką“, - teigė privačių gydymo įstaigų atstovas.

Pasak jo, privačiame sektoriuje dirbantys medikai nori, kad pacientai besinaudojantys jų paslaugomis galėtų gauti tokį pat finansavimą iš teritorinių ligonių kasų kaip ir valstybinėse ligoninėse.

„Ko prašo privačios įstaigos - kad pacientai, kurie ateina į tą gydymo įstaigą, gautų tokį pat apmokėjimą, kokį gautų valstybinėje gydymo įstaigoje. Jeigu pacientas nori prisimokėti, jis ateis į privačią įstaigą, bet jis gaus didesnę paslaugą. Jo niekas neverčia eiti, jis pats nusprendžia. Demokratinės valstybės užtikrina žmogaus teisę rinktis“, - teigė L. Paškevičius.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigė, kad panaikinus principą „pinigai paskui pacientą“ nukentėtų tiek privačiose įstaigose, tiek valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose besigydantys asmenys, nes tokiu atveju daugiau žmonių rinktųsi valstybines paslaugas, tačiau valstybinės gydymo įstaigos nebūtų pajėgios priimti išaugusį pacientų srautą.

„Valstybei visų pirma turi rūpėti, kad pacientas medicinines paslaugas gautų laiku ir kokybiškas. Kur jis jas gaus - tai yra paciento pasirinkimo teisė“, - dėstė moteris.

Remiantis spaudos konferencijoje pateiktais duomenimis, 2011 metais privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms teko 6,8 proc. (216,4 mln. litų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tuo metu valstybinio sektoriaus finansavimui buvo skiriama 93,2 proc. (2,96 mlrd.) PSDF lėšų.

Pasak pateiktos medžiagos, Europos Sąjungoje vidutiniškai iš tūkstančio gydymo įstaigų lovų, 308 lovos tenka privačiam sektoriui. Tuo metu Lietuvoje 2011 metais 992 lovos buvo valstybinėse gydymo įstaigose, o 8 teko privačiam sektoriui.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis savo viešais pasisakymais dėl sveikatos sektoriaus finansavimo sukėlė privačiai dirbančių medikų pasipiktinimą. Medikai nuogąstavo, jog ministras sugriaus privatų medicinos sektorių, tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas tvirtina, kad sveikatos sistemą reikia inventorizuoti ir aiškiai nustatyti, į kokią valstybinio finansavimo dalį gali pretenduoti privačios medicinos įstaigos.

Diskusijos dėl medicinos sektoriaus kilo V. Andriukaičiui pateikus įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos sąlygos dėl ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo. Parlamentas joms nepritarė.

Pataisomis siūlyta, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos praėjusiais kalendoriniais metais tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, būtų sudaromos, jeigu atitiktų tam tikras sąlygas.

Sąlygos nurodytos trys: pageidaujamų teikti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų teritorinės ligonių kasos veiklos zonos paslaugų vartojimo rodiklis būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies paslaugų vartojimo rodiklis; asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga; asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos papildomos PSDF lėšos.

V. Andriukaičio inicijuotas įstatymo pataisas, kurioms nepritarė ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusiame V.P.Andriukaičio susitikime su šalies poliklinikų vadovais šie teigė, jog jiems sunku konkuruoti su privačiomis sveikatos įstaigomis.

Anot poliklinikų vadovų, gaudamos finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir imdamos priemokas, privačios gydymo įstaigos gali teikti kokybiškesnes paslaugas, mokėti didesnius atlyginimus gydytojams nei valstybinės. Tokią padėtį valstybinio sektoriaus medikai vadino „nelygia konkurencine kova“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių