Privatizavus sąvartynus, operatoriai galėtų užkelti vartų mokestį

Privatizavus sąvartynus, privatūs operatoriai galėtų užkelti vadinamąjį vartų mokestį, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.

„Prezidentė pasiūlė, kad sąvartynai nebūtų privatizuojami ir kad nepadidėtų kaina gyventojams. Tie siūlymai buvo nukreipti ištaisyti tas įstatymo spragas, kurios atvertų kelią privatiems operatoriams tapti vienvaldžiais sąvartynų ir kitos infrastruktūros, sukurtos už ES lėšas, šeimininkais“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.

„Atliekų verslo grandinėje raktas yra sąvartyno vartų mokestis, ir tai yra raktas į visą atliekų tvarkymo grandinėje. Ir jei sąvartynas priklausytų privačiam operatoriui, jis lengvai galėtų išpūsti sąnaudas ir kartu kontroliuoti atliekų srautą. Gali būti taip, kad tokiu atveju iš karto būtų padidintas vartų mokestis, tarsi teigiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartyne, bet siekiant, kad kuo greičiau būtų leista privatininkui statyti atliekų deginimo gamyklą - be konkurso ir brangiai - pavyzdžiui, už 0,5 mlrd. litų“, - kalbėjo N.Udrėnas.

Anot jo, reikėtų stiprinti sąvartynus valdančių savivaldybių įmonių veiklą, o ne griauti esamą sistemą. Prezidentės patarėjas pastebėjo, jog Europoje dauguma sąvartynų taip pat valdomi savivaldybių.

Vyriausybė šį pirmadienį iš esmės pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymams dėl Atliekų tvarkymo įstatymo. Ministrų kabinetas siūlo Seimui pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Prezidentės nuomonei pritarė ir Aplinkos ministerija.

Pritarta šalies vadovės siūlymui, kad nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį būtų atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Šalies vadovė, grąžindama Seimui iš naujo svarstyti pataisas perspėjo, kad jos atveria kelią regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Įtariama, kad įsigaliojus pataisoms, gyventojai už atliekų tvarkymą mokėtų brangiau.

Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad prezidentė teisingai įžvelgė monopolijų pavojų ir pritaria jos siūlomiems saugikliams atliekų tvarkymo ūkyje. Tuo tarpu kai kurie Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame pataisos buvo svarstomos beveik trejus metus, nariai sako, kad šalies vadovė dėl pataisų žalos buvusi suklaidinta.

Seimas kovo viduryje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, leidusias gyventojams rinktis, kaip mokėti už atliekų sutvarkymą - rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis su savivaldybėmis. Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo paslaugų kainą, būtų turėjusios atsižvelgti į keturis kriterijus: į atliekų turėtojų, gyvenančių viename name, skaičių, į nekilnojamojo turto paskirtį ar jo naudojimo intensyvumą, taip pat į mišrių bei biologiškai skaidžių atliekų kiekį.

Namo savininkai arba daugiabučių bendrijos ar administratoriai privalėtų sudaryti sutartį su savivaldybės valdoma atliekų tvarkytoja arba su savivaldybe, o kitu atveju jie mokėtų savivaldybės nustatytą rinkliava. Jei tokios rinkliavos nėra, pavyzdžiui, Vilniuje, tuomet gyventojai pagal sutartį mokėtų sutartomis arba standartinėmis sąlygomis. Pastarąsias nustatytų Vyriausybė.

Seimas yra nustatęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius negalės verstis ūkine veikla, o galės tik sudaryti sutartis su atliekų turėtojais ir rengti konkursus atliekų tvarkytojams. Komunalinės atliekos ateityje turės būti tvarkomos taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.