Pritarta po apkaltos kandidatuoti į Seimą neleisti 4 metus

Seimas antradienį po svarstymo pritarė pataisoms, kurios po apkaltos politikui kandidatuoti į Seimą draustų ketverius metus. Dar bus balsuojama dėl projekto priėmimo.

Už atitinkamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) koreguotas Seimo rinkimų pataisas balsavo 35 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 21. Tuo metu „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio projektas, kuris iš viso nenustatė apribojimų, bendru sutarimu atmestas.

Už 4 metų draudimo laikotarpį numatančias pataisas balsavo beveik visų parlamentinių frakcijų atstovai išskyrus valdančiuosius konservatorius, kurių didžioji dalis susilaikė ir buvo prieš.

Apsvarstęs du alternatyvius Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektus, kuriems po pateikimo buvo pritarta Seime, Seimo VVSK nutarė, kad per apkaltą pašalintiems politikams pakanka ketverius metus neleisti dalyvauti Seimo rinkimuose.

Viename komiteto svarstytų projektų siūlyta apkaltos proceso tvarka pašalintiems asmenims netaikyti sankcijų, o antrajame - taikyti 8 metų draudimą kandidatuoti į Seimą.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą keisti nurodė Europos

Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, kad norint keisti esamą reguliavimą Seimo rinkimų įstatymo pataisų neužtenka ir reikia priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas.

Pasak V.P.Andriukaičio, kadangi draudimas kandidatuoti Lietuvos teisėje įrašytas Konstitucinio Teismo nutarimu, vien įstatymo pataisos EŽTT sprendimo neįgyvendins.

„Nežinau, kodėl šis Seimas priėmė sprendimą nekeisti konstitucinio reguliavimo, nepapildyti Konstitucijos tomis reguliavimo normomis, kurios išplaukė ir iš EŽTT sprendimo, ir iš Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo, o tuo tarpu bando įveikti Konstitucinio Teismo nutarimą įstatyminiu reguliavimu, kuris, deja, neturi tokios galios, kad įveiktų šią dabartinę konstitucinę poziciją“, - Seime svarstant pataisas sakė socialdemokratas.

Jis tvirtino esantis įsitikinęs, kad priėmus svarstomas pataisas jos lengvai būtų apskundžiamos Konstituciniam Teismui.

„Ir Konstitucinis Teismas vėl nieko kito neturės, kaip tik pripažinti, kad šis įstatymas neatitinka Konstitucijos“, - sakė parlamentaras.

Konservatorius Kęstutis Masiulis savo ruožtu svarstė, kad siūlomas reguliavimas iš esmės leistų žmogui net keliskart sulaužius priesaiką vėl patekti į Seimą.

„Aš tikrai negalėčiau pritarti tokiai nuostatai, kad mes turime sudaryti sąlygas žmonėms, kurie linkę laužyti priesaikas, susitarimus, laužyti jas bent kas ketverius metus“, - sakė konservatorius.

„Aš įsivaizduoju, kad tokį įstatymą priėmus, jaunas žmogus galėtų per gyvenimą kelis sykius pasinaudoti šita teisine norma. Jis dar kokius 2-3 sykius galėtų patekti į Seimą, būti iš Seimo pašalintas, paskui vėl būti išrinktas, vėl pašalintas. Kažkaip nerimta. Aš manau, kad Seimas yra tokia rimta institucija, kad nereikėtų jame tokių nerimtų žmonių. Vieną kartą pašalintas ir gana“, - kalbėjo K.Masiulis.

Už pataisas balsuoti raginęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis tvirtino, jog ketverių metų draudimas kandidatuoti - pakankamas, nes išrinktas į Seimą ir sulaužęs priesaiką žmogus išties praras teisę būti Seimo nariu ne ketveriems metams nuo pašalinimo, o dar reikėtų pridėti iki rinkimų likusį laiką, tad draudimo laikotarpis realiai gali trukti beveik 8 metus.

„Jeigu būtų aštuoneri metai, galima netgi ir iki 12 metų“, - sakė Seimo narys.
Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims - per apkaltą prezidento posto 2004 metais netekusiam opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.

Minima įstatymo nuostata keičiama, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją. Pagal Seimo pasiūlytą variantą, Konstitucijos neketinama keisti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klausimas

klausimas portretas
tai seime yra tik 59 nariai? Vadinasi visus likusius - LAUK is seimo

klausimelis

klausimelis portretas
Kodel konservatoriai taip paniskai bijo R. Pakso?

P

P portretas
Šis seimas Lietuvos konstituciją pažeidinėja jau ne pirmą kartą. Seimo nariai yra prisiekę veikti pagal Lietuvos įstatymus ir Konstituciją. Reiškia tie kurie balsavo už įstatymus pažeidžiančius Konstituciją - sulaužė priesaiką ir turi būti šalinami iš Seimo apkaltos tvarka. Andriukaitis ir teisininkai šį kartą teisūs.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių