Pritarta įstatymui dėl leidimo R.Paksui siekti Seimo nario mandato

Per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui Seimas bando atverti kelią gauti Lietuvos parlamentaro mandatą.

Dauguma buvo „už“

Ketvirtadienį Seimo nariai galutinai balsavo dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui būtų draudžiama ketverius metus.

Už šio įstatymo priėmimą balsavo 65, prieš buvo 8, susilaikė 23 parlamentarai.

Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas pritarė projektui, tvirtindamas, kad jį priėmus Lietuvoje bus daugiau teisingumo.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pabrėžė, kad „rinkėjas turi apsispręsti, kokius politikus jis nori rinkti į Seimą“. Todėl esą neturėtų būti daromos dirbtinės teisinės kliūtys tokiam rinkėjo pasirinkimui.

„Kaip medžiotojas galiu pasakyti – nėra tokio šuns, kuris įsikandęs laikytų šerną už kojos penkerius metus. Bet mūsų Seime yra tokių kolegų, kurie nori įsikandę laikyti už kojos paslydusį politiką penkerius ar net dvidešimt metų. Duokime tautai spręsti šiuos klausimus“, - kalbėjo socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Nesėkmingai siūlė išbraukti iš darbotvarkės

Tačiau dalis Seimo narių pasisakė prieš projektą.

„Kalbama ne apie termino problematiką, bet apie mūsų Konstituciją. Šis įstatymas akivaizdžiai kertasi su dabartiniu konstituciniu reguliavimu, todėl pirmiausia būtina priimti Konstitucijos pataisą, tada pagal ją taisyti įstatymus. Man gaila R.Pakso, kad jam dabar neleidžiama siekti Seimo nario mandato. Bet norėdami ištaisyti šią klaidą, mes turime ne įstatymus keisti, bet pirmiausia pakeisti Konstituciją. Tai, ką dabar darome, yra gėdinga“, - piktinosi socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

„Nuosekliai laikausi tos pozicijos, kad žmogui neturi būti sudaromos sąlygos daug kartų pažeidinėti Konstituciją ir priesaiką. Mes gi šiuo įstatymu sudarome tokias sąlygas“, - jam antrino konservatorius Kęstutis Masiulis.

„Priesaikos sulaužymas yra ypatingai sunkus nusikaltimas prieš valstybę ir visuomenę. Kokias sankcijas taikome asmenims, padariusiems ypatingai sunkų nusikaltimą? Dešimt, dvidešimt penkerius metus ar net iki gyvos galvos. Šiuo įstatymu mes taip nusižengusį politiką nuvertinam iki lengvo kūno sužalojimo lygio – duodame tik ketverius metus. Tai neteisinga ir iškrenta iš mūsų teisinio reguliavimo konteksto“, - kalbėjo kitas konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Plenarinio posėdžio pradžioje Tėvynės sąjungos atstovai siūlė išbraukti iš darbotvarkės šį projektą. Tačiau tam Seimo narių balsų dauguma nebuvo pritarta.

Aktuali dviem asmenims

Pirminiu projektu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo numatęs 8 metų draudimo terminą, tačiau pagrindinis projektą svarstęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė jį trumpinti iki 4 metų.

Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą sukritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas.

Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims - per apkaltą prezidento posto 2004 metais netekusiam opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui, europarlamentarui R.Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.

Nusprendė nekeisti Konstitucijos

EŽTT pernai sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

EŽTT paskelbus šį sprendimą premjeras Andrius Kubilius buvo sudaręs teisininkų darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis iš susidariusios padėties. Grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją.

Į tai, kad norint R.Paksui ir kitiems per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims atverti kelią į Seimą, reikėtų pirmiausia pakeisti Konstituciją, pernai savo pareiškime yra nurodęs ir Konstitucinis Teismas (KT). Būtent šis Teismas 2004-aisiais išaiškino, kad galiojanti Lietuvos Konstitucija neleidžia per apkaltą pareigas praradusiam asmeniui daugiau niekada gyvenime siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti – Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, teisėjo, valstybės kontrolieriaus.

Tačiau pagal Seimo priimtą įstatymo variantą Konstitucija nėra keičiama.

Premjeras suabejojo

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė abejonių, ar Seimo priimtasis įstatymas atitinka šalies Konstituciją. „Čia yra konstitucinė problema, ne ketveri metai problema, ir nežinau, ar toks, koks yra, siūlymas atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, bei KT išaiškinimus. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui keletą pasiūlymų, dirbo darbo grupė, kaip turėtume reaguoti į EŽTT pastabas šiuo klausimu, ir visi siūlymai rėmėsi tuo, kad turi būti taisoma Konstitucija, pagal kurią KT ir buvo kažkada pritaikęs sankciją R.Paksui, uždraudęs dėl sulaužytos priesaikos dalyvauti Prezidento rinkimuose visam laikotarpiui“, - sakė A.Kubilius.

„Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos yra galima problemas išspręsti. Aš tikrai norėčiau matyti priėmus tokį įstatymą ir KT analizę“, - pridūrė premjeras.

Seimo rinkimų įstatymo pataisa įsigalios, jeigu ją pasirašys Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji turi teisę per dešimt dienų vetuoti Seimo priimtą įstatymą, jeigu nustato, jog jis gali pažeisti šalies Konstituciją.

Jeigu įstatymas vis dėlto įsigalios, R.Paksas turės teisę dalyvauti šį spalį rengiamuose naujojo Lietuvos Seimo rinkimuose.