Prezidentūra: Lietuvos parašo po laišku dėl ES augimo nėra

Lietuva neprisidėjo prie 12 Europos Sąjungos (ES) šalių viešo raginimo sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą, nes parengtame laiške liko šalies konkurencingumą galinčios sumažinti nepalankios nuostatos dėl prekybos politikos su trečiosiomis šalimis, trečiadienį pranešė Prezidentūra.

Kaip BNS patvirtino prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai, Lietuva dalyvavo rengiant šią savaitę paskelbtą laišką ES vadovams, tačiau galiausiai, priešingai nei kitos Baltijos šalys ir Lenkija, nusprendė prie jo neprisijungti.

„Lietuva dalyvavo rengiant šį laišką, teikėme jam pasiūlymus. Daugumai laiške pasiūlytų iniciatyvų pritariame. Tačiau nusprendėme neprisijungti, nes kai kurios nuostatos neatitiko esminių Lietuvos prekybos politikos interesų“, - atsakyme BNS rašo prezidentės spaudos tarnyba.

„Laiške siūloma taikyti skirtingas prekybos taisykles ES ir trečiosioms šalims. Toks vienpusis sienų atvėrimas sumažintų Lietuvos pramonės konkurencingumą“, - teigia Prezidentūra.

Prieš kovo 1-2 dienomis vyksiantį ES viršūnių susitikimą paskelbtame laiške 12 valstybių paragino dėmesį sutelkti augimo skatinimui.

Laišką ES prezidentui Hermanui Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso pasirašė Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Suomijos, Airijos ir Švedijos vadovai.

„Krizė, su kuria susiduriame, taip pat yra augimo krizė“, - rašoma laiške.

Jame raginama daugiau dėmesio skirti prekybai su JAV, Rusija ir Kinija. Laiško autoriai ragina dar šiemet sudaryti formalius laisvosios prekybos susitarimus su partneriais - Indija, Kanada ir posovietinėmis šalimis. Jie taip pat ragina sutelkti pastangas kuriant energetikos rinką ir skaitmeninę ekonomiką.

„Mums reikia suteikti politinį postūmį didėjančiai ekonominei integracijai su JAV, išnagrinėjant visas galimybes, tarp jų - laisvosios prekybos susitarimą“, - rašoma laiške.

Pasak kreipimosi autorių, taip pat reikėtų „siekti plėsti prekybą ir investicinius santykius su Rusija“, toliau rengti „strateginius svarstymus dėl mūsų prekybos ir investicinių santykių su Kinija“, akcentuojant „taisyklėmis paremtą prekybą“.

Lyderiai iškelia tikslą 2014 metais užbaigti kurti „tikrą, veiksmingą ir efektyvią vidaus energijos rinką“ ir numato 2015 metų terminą „išties skaitmeninei vieningai rinkai“.

Tačiau jie taip pat siekia nubrėžti liniją dėl valstybės paramos bankams. „Besąlygiškos garantijos visada gelbėti bankus, kurios iškraipo vieningąją rinką, turėtų būti sumažintos“, - rašo lyderiai.

Po laišku nėra euro zonos galingiausių šalių Vokietijos ir Prancūzijos vadovų parašų. Užsienio žiniasklaidoje kreipimasis įvertintas kaip kitų ES šalių noras pademonstruoti, jog ES darbotvarkę turi rengti ne tik Berlyno ir Paryžiaus ašis, o ES svarbi ne tik taupymo politika, kurią akcentuoja Vokietija.

Ekonomistai prognozuoja, kad su skolų krize kovojančiai euro zonai 2012 metais gresia recesija. 17 bendrą valiutą turinčių šalių ekonomika 2011 metų paskutiniame ketvirtyje susitraukė 0,3 procento, nors skaičiuojant visus metus bendrojo vidaus produkto augimas siekė 1,5 proc.

Lietuvos ekonomika pernai augo 5,8 proc., šiemet prognozuojamas kuklesnis 2,5 proc. augimas.


Šiame straipsnyje: ESaugimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių