- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
-
Prezidentė: „Patriot“ sistemos Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolat
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės sistemos „Patriot“ Baltijos regione turi būti dislokuotos nuolatos.
„Greitumas ir atsako greitis kartais į oro grėsmę yra labai svarbus, todėl tikrai būtų tikslinga Baltijos regione turėti tokią ginkluotę ir tai užtikrintų didesnį saugumą mūsų visoms šalims“, - žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentė, stebėjusi oro erdvės gynimo pratybas.
D.Grybauskaitė sakė, kad visų regiono šalių pajėgumus reikia suderinti, „kad nesidubliuotumėme ten, kur nereikia, o vienas kitą papildytume“.
Vienas svarbiausių prioritetų
Oro gynyba yra vienas svarbiausių nacionalinių gynybos prioritetų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Šiaulių apylinkėse stebėjusi oro gynybos pratybas.
„Prezidentė pabrėžia, kad oro gynyba išlieka vienas svarbiausių nacionalinių gynybos prioritetų. Baltijos šalių saugumui būtini ilgalaikiai viso regiono oro gynybos sprendimai“, - rašoma Prezidentūros pranešime.
Pasak šalies vadovės, į NATO gynybos planus turi būti įtrauktos konkrečios oro gynybos priemonės galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti.
Jos teigimu, kilus grėsmėms NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad Baltijos valstybės budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Oro gynyba yra viena iš silpniausių grandžių Baltijos šalių vietų karine prasme, nes daugiausiai pinigų investuoja į sausumos pajėgas.
Lietuva, Latvija ir Estija neturi savo naikintuvų ir naudoja tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas. Lietuva šiais metais žada pasirašyti sutartį su norvegais dėl vidutinio nuotolio sistemų NASAMS įsigijimo.
Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
Dislokuota sistema „Patriot“
Prezidentė ketvirtadienį stebėjo oro gynybos pratybas „Tobruq legacy 2017“ („Tobruko palikimas 2017“).
Šiems mokymams Lietuvoje pirmą kartą buvo dislokuota Jungtinių Valstijų ilgojo nuotolio priešlėktuvinė raketų sistema „Patriot“, galinti numušti ir raketas.
Pasak D.Grybauskaitės, tai rodo, kad „JAV ir NATO įsipareigojimai Baltijos regionui yra tvirti bei grįsti realiais veiksmais, o ne žodžiais“.
„Efektyvi ir ilgalaikė regiono oro gynyba yra būtina ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, bet ir viso NATO saugumui“, - teigė šalies vadovė.
Jos teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos yra svarbios rengiant tolesnę Lietuvos ir Baltijos šalių oro gynybos architektūrą.
Pratybose „Tobruq legacy 2017“ Lietuvoje dalyvauja apie 500 karių ir 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir dar keturių NATO šalių. Šie mokymai taip pat vyksta Čekijoje ir Rumunijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...