Prezidentė siūlo pasitelkt „išmaniąją diplomatiją“ siekiant ES paramos

Šiemet prireiks išmaniosios diplomatijos kovojant už Lietuvos derybose dėl Europos Sąjungos paramos, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą.

Šalies vadovė pabrėžė, jog užsienio politikoje pirmenybę teikia „ne ceremoniniams susitikimams ar iškilmingoms deklaracijoms, bet konstruktyviam dialogui ir vertybiniam interesų derinimui“.

„Iš Lietuvos diplomatų tikiuosi indėlio būtent į tokią užsienio politiką“, - skaitydama metinį pranešimą Seime sakė D.Grybauskaitė.

„Šiais metais išmaniosios diplomatijos prireiks kovojant už finansiškai naudingą paketą Lietuvai naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje. O didžiausio pajėgų mobilizavimo reikės po metų prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje“, - kalbėjo šalies vadovė.

Pasak prezidentės, gera kaimynystė yra didelė vertybė, bet tai nėra duotybė.„Gera kaimynystė yra tada, kai ekonominis bendradarbiavimas klesti, o šalių visuomenės intensyviai bendrauja. Tai turi būti mūsų atspirties taškas, matuojant kaimyninių santykių kokybę“, - sakė šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, „partijų susitarimas pirmininkavimą laikyti nacionaliniu uždaviniu galioja“.

„Jeigu neatsiras pagundų keisti pirmininkavimo prioritetus, Lietuva šią pareigą gali paversti naujomis galimybėmis savo patikimumui įrodyti ir nacionaliniams, ypač energetiniams projektams įgyvendinti“, - sakė ji.

Prezidentė pakartojo anksčiau jau sakytą nuostatą, kad bus siekiama „realios, o ne formalios narystės NATO“.

„Ir po trejų metų turime konkrečius gynybos planus Baltijos šalims ir nuolatinę oro policijos misiją. Taip pat užsitikrintas dėmesys naujoms grėsmėms - energetiniam ir kibernetiniam saugumui bei naujų karinių pajėgumų dislokavimui mūsų pasienyje“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva per praėjusius metus sugebėjo išnaudoti užsienio politiką strateginiams tikslų ir šalies saugumo užtikrinimui.

„Esame girdimi ir turime sąjungininkų“, - sakė ji.D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuvos siekis aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus taikyti visoms atominėms elektrinėms tapo visos ES siekiu.

„Tai Lietuvai aktualu dėl pašonėje statomų jėgainių. Lietuvos energetiniam savarankiškumui svarbūs projektai taip pat virto Europos Sąjungos susitarimu panaikinti energetinę Baltijos šalių izoliaciją. Padedami patikimos regioninės partnerystės, stumiamės į priekį su dujų terminalu ir atomine elektrine“, - kalbėjo ji.

„Bendradarbiavimas unikaliame Šiaurės ir Baltijos šalių regione - galimybė įgyti patirties ir dar geriau ginti mūsų žmonių interesus Europoje. Sutarkime nepamesti šios krypties“, - teigė D.Grybauskaitė.