Prezidentė: Lietuvos tikslas – teisingesnis ES paramos paskirstymas

Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2014-2020 metams būtina. Lietuvai, anot jos, būtų gerai gauti ne mažiau kaip per šį septynerių metų laikotarpį.

„Susitarimas dėl Europos Sąjungos ilgametės finansinės perspektyvos yra būtinas. Kompromiso anksčiau ar vėliau reikės ieškoti, nes kuo vėliau bus patvirtintas biudžetas, tuo vėliau šalys narės gaus paramą. Europos Sąjungos gaunama parama sudaro apie ketvirtį metinio mūsų šalies biudžeto ir yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai“, - prieš ES lyderių derybas sakė prezidentė.

„Tikiuosi, kad mes bent jau sugebėsime apginti paketą, kurį sugebėjome susiderėti lapkričio mėnesį, gal šiek tiek pataisant situaciją, - kalbėdama su Lietuvos žurnalistais teigė D.Grybauskaitė. - (...) Būtų tikrai gerai, jeigu gautume ne mažiau kaip gavome per šį septynerių metų laikotarpį.“

Nurodyti kokius nors skaičius ji atsisakė, tvirtindamas, jog tai daryti prieš derybas būtų negerai.

Pernai lapkritį ES šalims neradus sutarimo dėl daugiamečio biudžeto, derybos buvo atidėtos. Pasak Lietuvos vadovės, pagrindinis Lietuvos tikslas yra teisingesnis ES paramos paskirstymas.

Šiose derybose Lietuvai svarbios trys pozicijos - struktūrinių fondų, žemės ūkio ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.

Pasak prezidentės, svarbiausia siekti Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo.

Paklausta, kas pasikeitė per kelis mėnesius nuo lapkričio, kai nepavyko susitarti, D.Grybauskaitė sakė tikinti, jog pasikeitė šalių nusiteikimas.

„Jos supranta, kad lieka vis mažiau laiko, kad reikia jau susiderėti, jau reikėjo vakar susiderėti. Nes apie šešis-aštuonis mėnesius trunka derybos su Europos Parlamentu dėl atskirų programų, jeigu norime, kad nauji pinigai, naujos europinės programos ateitų jau nuo 2014 metų“, - tvirtino Lietuvos vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ateityje įtampų gali tik daugėti, mat kuriose ES šalyse rudenį vyks rinkimai.

D.Grybauskaitės teigimu, skirstant 2014-2020 metų biudžetą turi būti įvertintas ekonominės krizės poveikis, šalies pastangos tvarkant finansus ir gebėjimai įsisavinant ES paramą. Baltijos šalys labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, tačiau tapo griežtos finansinės drausmės ir atsakingo finansų valdymo pavyzdžiu visai ES.

EVT posėdyje bus svarstomi ir ES prekybos politikos su trečiosiomis šalimis klausimai. ES lyderiai ketina aptarti derybų dėl laisvosios prekybos sutarčių su Moldova, Gruzija, Armėnija eigą. Taip pat bus diskutuojamos galimybės pasirašyti Asociacijos susitarimą dėl laisvosios prekybos sutarties su Ukraina. Galutiniai sprendimai dėl šių sutarčių gali būti priimami Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Bendrijos lyderių susitikimo darbotvarkėje – ir užsienio politikos klausimai. ES valstybių vadovai diskutuos apie padėtį Sirijoje, Malyje bei apžvelgs situaciją praėjus dvejiems metams po Arabų pavasario.