- Vytautas Beniušis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prezidentė dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje turi „netiesioginių įtarimų“ (papildyta)
-
Prezidentė metiniame pranešime žvelgs į ateitį
-
D.Grybauskaitė nekomentuoja Rusijos URM atstovo kritikos
-
Prezidentė dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje turi „netiesioginių įtarimų“ (papildyta)
-
D.Grybauskaitė: tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe
-
D.Grybauskaitė: Rusijai reikia padėti kuo tik įmanoma
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako turinti „netiesioginių įtarimų“, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Tai ji pareiškė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.
„Netiesioginių įtarimų turiu ne tik aš, bet ir tarptautinė visuomenė. Keliaudama po užsienį, būdama Briuselyje, girdėjau tik vieną klausimą - ne abejonę, ar jis buvo, bet tik klausimą. Vakarai neabejoja tuo, kad tai galėjo būti. Klausimas buvo tik kaip reaguos Lietuva ir ką darys, todėl noriu, kad mes būtume be iliuzijų čia", - kalbėjo šalies vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, jeigu toks kalėjimas iš tiesų veikė Lietuvoje, mūsų šalis turi prisiimti dėl to atsakomybę.
„Lietuva turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti. <...> Niekada negalima Lietuvos dėl jokių kitų interesų statyti į padėtį, kuomet Lietuva gali tapti tarptautinių teroristų taikiniu. To negali leisti jokia Vyriausybė ir joks Lietuvos vadovas“, - sakė Prezidentė.
"Tiek pati Lietuva, tiek JAV turi pateikti atsakymus į šiuos klausimus", - pridūrė D.Grybauskaitė.
Ji tikino šiandien susitinkanti su Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaru, su kuriuo kalbėsis apie galimai Lietuvoje veikusį CŽV kalėjimą. „(Per susitikimą - red.past. ) pagrindinis klausimas bus šitas: ką Lietuva ruošiasi daryti“, - tvirtino Prezidentė.
Kaip portalas jau rašė, įtarimų šešėlį, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas, metė JAV žiniasklaida - apie tai paskelbė „ABC News“. Aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai suskubo šią informaciją paneigti.
Pastaruoju metu Prezidentė D.Grybauskaitė išsakė gana skeptišką požiūrį dėl galimybės Lietuvai priimti vieną ar kelis Gvantanamo kalėjime kalintus asmenis. Vyriausybė nepaiso šalies vadovės nuomonės ir yra pasirengusi priimti vieną ar kelis sulaikytuosius iš minėtos bazės.
Kaip anksčiau portalui yra sakęs URM atstovas Rolandas Kačinskas, svarstoma galimybė Lietuvai priimti kalintuosius Gvantanamo kalėjime iš tos kalinių grupės, kuriems nepateikti tiesioginiai kaltinimai, bet jie negali būti repatrijuoti į savo šalis, nes ten gali būti nubausti mirties bausme.
Apie Gvantanamo kalėjimą
Gvantanamo kalėjimas Kubos saloje įkurtas 2002 m. buvusios JAV karinės bazės teritorijoje. Jame amerikiečiai laiko asmenis, kuriuos sieja su terorizmu.
Artimųjų Rytų ir terorizmo eksperto Egdūno Račiaus žiniomis, nuo 2002 m. iš viso Gvantanamo kalėjime buvo įkalinti 775 asmenys, kurie vienaip ar kitaip buvo siejami su terorizmu. Šiandien jų likę mažiau nei 250, iš jų kaltinimai pateikti tik maždaug 25 asmenims (manoma, kad ateityje šis skaičius išaugs iki maždaug 80). Apie 50 asmenų jau formaliai laisvi, bet dar tebegyvena stovykloje, tad apie 170 žmonių likimas dar neaiškus.
Iš viso nepateikus jokių kaltinimų per visą Gvantanamo kalėjimo istoriją buvo paleista daugiau nei 500 žmonių, nuteisti tik 3 asmenys, o 5 mirė būdami ten.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...