Prezidentė: Darbo partija neturėtų taip atvirai vilkinti bylos

Pagaliau ir Prezidentė pastebėjo -:)))) Gapšys irgi geras fruktas.

As tai nepamirsau teiginio apie ministrus - gal ir ne geriausi kandidatai i ministrus, bet nors nevagia. Taigi, runkeli, tau tinkamas ministras net ir be kvalifikacijos. Svarbu tik kad pats garsiai prezidentei pasakytu - nevogiu... ir to uztenka... ministru paskiriamas. Tai ar tik to mes verti ?

Stebint kaip Lietuvos žiniasklaidoje vyksta šliaužiantis neokomunistinis perversmas, mažai lieka laiko stebėtis dar vieno ar kito tokio pobūdžio rašinio pasirodymo viename ar kitame žiniasklaidos organe. Tenka pripažinti, kad būtent “D.Kedžio istorijos” laikotarpiu puolimas prie bet kokią laisvesnę, tiesos ir teisingumo ieškančią mintį tampa vis įžūlesnis ir agresyvesnis. Erdvė, kurioje galėtų laisviau reikštis tokiam totaliniam spaudimui besipriešinantys katastrofiškai mažėja, užleisdama vietą minėtam virsmui. Kokiais metodais ir būdais tas spaudimas patiria sėkmę? – kiekvienu atveju tektų aiškintis atskirai. Manau, kad vienus priverčia pasitraukti iš teisingumo paieškų žiniasklaidos organų savininkai, kuriems tarnauti nusikalstamoms struktūroms, turinčioms didelius finansinius išteklius ir įtaką politikoje, yra kur kas pelningiau ir saugiau. Kiti gal jau seniai yra slaptai “pakabinti” tų, kurie turi sukaupę kompromituojančią medžiagą ir kurios paviešinimo stengiasi jie išvengti. Neatmestina ir tam tikrų apsimetėlių kategorija, kuri vienomis temomis stengiasi pakelti savo įvaizdį tam, kad kitose srityse galėtų dar labiau pakenkti demokratijai ir teisingumui. Daugiausiai paniekos nusipelno tie, kurie staiga, be aiškios priežasties pereina tarnauti nusikalstamoms struktūroms. Tokia visuomenės interesų išdavystė dažniausiai visuomenės nelieka nepastebėta ir atitinkamai neįvertinta. Jei kitaip neįmanoma, tai bent jau savo nuomonę pareiškiant komentarų puslapiuose. Nors tokie komentarai būna blokuojami, ištrinami, tačiau kai kurie išlieka ir skaitytojai turi galimybę su jais susipažinti. Vis sudėtingesnė situacija tampa televizijų ir radijo laidose. Padoresnių laidų vedėjai ir žurnalistai būna paprasčiausiai išvejami lauk ar priverčiami patys pasitraukti su nuoskauda dėl tokios neteisybės. Jei toks procesas prasitęs, tai po metų kitų Lietuva praras paskutinius laisvo vaizdo ir žodžio dar išlikusius židinius ir tada nusikalstami klanai galės siautėti mūsų šalyje į valias be didesnio visuomenės pasipriešinimo. Taip manau todėl, kad jauste jaučiu kokią didelę įtaką gyventojų sąmonei turi "purvasklaida", kuri pasiruošusi sutrypti bet ką, jei už tai gauna atitinkamą atlygį ar yra priklausomi nesąžiningiems šeimininkams. Tokie veiksmai primena “seniausią profesiją” ir yra galimi tik tada, kai atsiranda konkreti pasiūla ir paklausa. Ir ne tai svarbiausia, kad tokie sandoriai vyksta ne raudonųjų žibintų užkaboriuose, o geriant “kavą su brendžiuku” solidžioje aplinkoje. Kur kas svarbiau pačios pasekmės. Kai “profė” parduoda tik save, tai būna jos sprendimas, kuris daugiau sietinas su moraline žala. Kai išduodami valstybės ir visuomenės svarbiausi interesai, nukenčia visa mūsų gyvenimo kokybė, kartais netgi su labai sunkiomis pasekmėmis. Būtent už aukštesnę teisinę kokybę ir teisingumą šalyje pastaruoju metu pakilo kovoti visuomenė ir jos aktyviausi visuomenininkai. Pasipriešinimo toks pakilimas susilaukė didžiulio. Net iš tų žiniasklaidos organų, kurie dar neseniai vaidino “geručius ir pūkuotus”. Nesakau, kad tas judėjimas yra vienalytis. Jame šmėkščioja ir “vilkai, prisidengę ėriukų kailiais”. Turime sugebėti atsirinkti… Esu įsitikinęs, kad tokias atrankas pirmoje eilėje turėjo atlikti pozityvios ir pažangios poltinės jėgos, kurių programose nurodyti labai kilnūs tikslai. Deja, jos gerokai pasimetė, gal net įsigando naujų idėjų bei jų skleiudėjų ir dalis tokių politikų sėdo į tą patį kairiosios opozicijos vežimą. Tokios sėkmės pastarieji gal net nesitikėjo ir dabar gali trinti rankas iš pasitenkinimo. Rankas, į kurias savo noru pateko netgi tie politikai, kurių prasmingi darbai neleisdavo net pagalvoti, kad toks vyksmas kada nors įvyks. Dešinės – centro jėgos sugebėjo išgelbėti “Mažeikių naftą” ir ją gan sėkmingai parduoti, nukirsti galvą krautuvininkų “iškeptam” LEO liūtukui ir netgi pagrūmoti kumštuku už VSD pažymų slėpimą V.Pociūno skandalo metu. Dargi FNTT bandyta gelbėti nuo naikinimo… Deja, tuo visa drąsa ir pasibaigė. Pakilo į aršesnę kovą A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų gynėjai, o tada pasipylė gausybė “nežiniukų”, kurie ir žinoti nieko nepanoro. Betgi tai moraliniai dalykai, kuriuos sverti būtina sąžinės svarstyklėmis. Jei jos turimos… Galima nedvejojant pasakyti, kad yra ir “valstybės draugai”, ir “valstybės priešai” be jokių kabučių. Kaip ir patikinti kad siekiančių valstybės ir jos visuomenės visokeriopo gerbūvio yra daug kartų didesnis skaičius. Nėra neklystančių ir nekritikuotinų pareigūnų. Net ir šalies vadovė savo kai kuriais veiksmais kartais nusipelno prasmingos kritikos. Blogiau būna tada, kai politikų ar valdininkų darbas tampa panašus į nusikaltėlišką veiklą. Ši veikla atskirais atvejais tampa tokia išsikerojusi, kad atsiranda įtarimai apie nusikaltėliškų klanų egzistavimą. Štai, kada turėtų tarti savo žodį teisėsauga. Tas žodis, deja, dažnai ištariamas diferencijuotai. “Saviems” dažnai tik padai pakutenami, o “svetimiems” pritaikoma galinga prievartos sistema, paminant LR Konstituciją ir įstatymus. O juk visų piečių teisės ir atsakomybė prieš įstatymus turi būti lygiai taikoma. Kas totaliniam prievartiniam spaudimui pabando priešintis – nukenčia dar labiau. Įvairiai yra samprotaujama, kas laimi ar pralaimi “D.Kedžio istorijoje”. Manau, kad kol kas pralaimi visa Lietuva, nes tokia skandalinga pedofilijos ir žudynių beveik netirta byla negali nepalikti “kremo ir kraujo” pėdsakų mūsų šalies istorijoje. Jei ir kas gali pasidžiaugti šia situacija, tai tik opozicinės kairiosios jėgos, kurios, matydamos priešininkų valdančioje stovykloje pasimetimą ir susikaldymą, gali tik pasidžiaugti bei laisvomis rankomis kurti planus, kaip galutinai sutraiškyti tuos, kurie vis aktyviau siekia teisingumo šalyje. Jei patys nesugebėsime jo pasiekti, tai tokį mūsų silpnumą greitai pajus ir Rytų imperijos agresyvios jėgos,galinčios pabandyti tuo pasinaudoti. Neatmestina tikimybė, kad ir dabar tam tikras koordinacinis patyliukais vyksta. Įdomu ar jis stebimas VSD tarnyboje? Juk vertėtų… Visa tai, kas vyko ir vyksta "D.Kedžio istorijoje" yra susiję labiau su kriminaliniais nusikaltimas ir moralės problemose. Politikoje visa tai atsispindi labiau ekonominiais interesais. Jei valdančioji dauguma manė, kad padarydama tam tikrų nuolaidų A.Ūso ir L.Stankūnaitės gynėjams gaus kokių dividendų priimant strateginius energetinės ekonomikos sprendimus, tai manau buvo žiauriai apsirikta. Tai panašus atvejis, kai Seimo pirmininkė bandė kviesti į valdančios koalicijos talką Darbo partijos frakciją. Prisiminkime, kaip raiškiai V.Uspaskich , skubiai atskubėjęs iš Briuselio, iš tokios iniciatyvos išsityčiojo. Visuomenės nepasitenkinimas Seimo balsavimu dėl teisėjos N.Venckienės imuniteto panaikinimo gali sutelkti ne tik teisingumo siekiančias jėgas, bet ir tuos, kurie nori patarnauti Rytų imperijos politikai ir energetinių "banginių" interesams, kurie su ta politika yra glaudžiai persipynę. Ir visai tada nesvarbu "rausvai žalieji" ar kokie "raudonieji" turės didesnę galimybę suvadovauti tam pasipiktinusių paradui. Jo eilės visokių "balsių" ir panašių čiulbuonėlių jau dabar rikiuojamos. LSDP lyderis A.Butkevičius netgi neatsargiai prasitarė, kad nauja valdžia dabar Seime priimtus projektus peržiūrės. Žinoma, kad tam pritars ir darbiečių bei paksistų gretos, nuosekliai tarnaujančios "kremlinų" interesams. Štai, kaip galima prisižaisti, kai komandai sudiriguoja nelabai toli pramatantys bei klystantys asmenys. Šiuo atveju kurkas daugiau įžvalgų yra parodęs TS LKD partijos Politinio komiteto pirmininkas V.Landsbergis. Argi paklausys, kai visi labai gudrūs pasidarė. Atvirai pasakysiu, kad kai kurie Seimo nariai, atstovaujantys politinei dešinei nuvylė labiausiai todėl, kad sunku buvo patikėti, kad būtent jie bus priversti paklusti kreivai suvoktam politiniam pragmatizmui. Kai gilesnio suvokimo pritrūkstama, tai situacija gali tapti tik dar labiau sudėtingesnė. Puoselėjau viltis, kad naujai kylančios visuomenininkų jėgos gali sutarti su politine dešine dėl dėl atraminių, svarbiausių dalykų ir kartu neti užkirsti kelią Seimą vęl užvaldyti neokomunistiniams dariniams. Dabar tos viltys priblėso, bet neišnyko. Nematau didesnių ideologinių skirtumų tarp tų siekių, kuriuos turi išsikėlusi "Drasos kelio" partija", "Lietuvos sąrašo" iniciatoriai ir surašyti TS LKD partijos programoje. Bent jau vizualiai jų nesimato. Jei minėtas balsavimas Seime turėjo kažkokią užkulisinio suokalbio priešistoriją, tai dabar vis aiškiau galima pastebėti , kad lietuviškos ir "burokinės" neokomunistinės jėgos šį pokerį laimėjo gan įžūliai blefuojant. Sunku net patarti tokioje keblioje situacijoje. Gal tikslingiausia būtų prisidėti prie Visuomenininkų komisijos Garliavos įvykiui tirti siūlymo prezidentei sudaryti politikų ir teisininkų darbo grupę, kuri atliktų rimtą analizę, pasitelkiant ir teisėsaugos užslaptintą vizualinę medžiagą. Juk reikia nuo kažko pradėti, norint visuomenėje išsaugoti pasitikėjimo likučius.