Prezidentė: apie kandidatavimą rinkimuose, politikos skaidrinimą ir gėjų eitynes

  • Teksto dydis:

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė kol kas neatsako, ar kitąmet kandidatuos prezidento rinkimuose ir teigia, kad jos sprendimas priklausys nuo visuomenės nuomonės apklausų. Prezidentė taip pat teigė nenorinti komentuoti homoseksualų eitynių Vilniuje klausimo, kol galutinio verdikto nepriėmė teismas ir pareiškė pati nedalyvausianti jokiose eitynėse.

Apie kandidatavimą rinkimuose: nulems Lietuvos žmonių nuomonė

"Nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė", - trečiadienį spaudos konferencijoje į klausimą dėl kandidatavimo atsakė šalies vadovė.

Klausiama, kokiu būdu tą nuomonę sužinos, D.Grybauskaitė nurodė visuomenės nuomonės apklausas.

"Aš pasakiau, kad mano ateitis priklausys nuo žmonių nuomonės, o tai nereiškia, kad aš pati atsistojusi gatvėje klausinėsiu. Manau, kad patys jūs pasistengsite tą nuomonę pateikti, jūs apklausas padarysite", - atsakydama žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Paskutiniosios duomenimis, D.Grybauskaitė turi daug galimybių laimėti, jei nuspręstų siekti antrosios kadencijos.

Paklausus, už ką balsuotų, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, D.Grybauskaitę nurodė 39,2 proc. respondentų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Politinės sistemos skaidrinimas - jos nuopelnas 

Prezidentė sako, kad vienas pagrindinių jos kadencijos akcentų buvo ir lieka politinės sistemos skaidrinimas ir kova su korupcija.

"Politinės sistemos skaidrinimas ir kova su korupcija - tai eina lyg raudona linija per visą mano kadenciją. Šie metai pasižymėjo įvairiais akcentais, ypač turint galvoje buvusius praėjusių metų rudens rinkimus ir naujos koalicijos formavimą, kur teko pasakyti perkamai demokratijai "ne", - trečiadienį per spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė ketvirtuosius kadencijos metus, sakė D.Grybauskaitė.

Ji priminė, kad po Seimo rinkimų ir Konstitucinio Teismo sprendimo ji pateikė įstatymų pataisas, kuriomis patobulinta rinkimų tvarka, sugriežtinta atsakomybė už rinkėjų balsų pirkimą.

"Teko griežtinti atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą, todėl ir siūliau kai kurias Baudžiamojo kodekso, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisas, kurios buvo priimtos. Taip pat ir įgyvendinančios Konstitucinio Teismo išvadą dėl kandidatų šalinimo nustačius pažeidimus", - tvirtino valstybės vadovė.

Pernai lapkritį Konstitucinis Teismas, vertindamas per spalį vykusius Seimo rinkimus padarytus pažeidimus, paskelbė, kad VRK nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Rinkimų komisija dėl nustatytų pažeidimų negalėjo tvirtinti galutinių rinkimų rezultatų Biržų-Kupiškio apygardoje ir privalėjo pripažinti juos negaliojančiais.

D.Grybauskaitė Lietuvos prezidentės pareigas eina nuo 2009 metų liepos 12 dienos. Prezidente ji išrinkta jau per pirmąjį rinkimų turą, surinko 68 proc. balsų.

Apie gėjų eitynes: jokiose eitynėse nedalyvauju

"Asmeniškai aš nedalyvauju jokiose eitynėse, iki šiol nedalyvavau ir nesiruošiu dalyvauti jokiose eitynėse", - trečiadienį per spaudos konferenciją, skirtą apžvelgti ketvirtuosius jos kadencijos metus, sakė valstybės vadovė.

Raginimo dalyvauti eitynėse D.Grybauskaitė sulaukė liepos 3 dieną Europos Parlamente, Strasbūre. Olandijos europarlamentarė Sophia in 't Veld (Sofija int Veld) pranešė ketinanti atvykti į gėjų paradą Vilniuje bei vylėsi jame pamatyti ir Lietuvos prezidentę.

"Aš labai drąsinčiau Lietuvą savo pirmininkavimą pradėti panaikinant draudimą eitynėms Vilniaus centre. (...) Labai tikiuosi pamatyti jus Vilniuje liepos 27 dieną ir švęsti Europos įvairovę", - kreipdamasi į D.Grybauskaitę sakė europarlamentarė.

D.Grybauskaitė savo ruožtu trečiadienį per spaudos konferenciją priminė, kad Lietuvos Konstitucija užtikrina visiems piliečiams lygias susirinkimo teises, bet nekomentavo, kur turėtų vykti eitynės. Mat Vilniaus miesto savivaldybė atsisako duoti leidimą seksualinių mažumų atstovams žygiuoti Gedimino prospektu.

"Dėl vietos, kur gali vykti vienas ar kitas renginys - tai jau yra savivaldybės prerogatyva. Tai turi spręsti tie, kurie kreipėsi į savivaldybę, tiek pati savivaldybė. Teismas, antras teismas jau įpareigojo savivaldybę šį klausimą išspręsti. Jeigu (sprendimas - BNS) bus vėl apskųstas, dar aukštesnei instancijai, aukštesnė instancija vėl spręs. Todėl aš čia labai komentuoti nenorėčiau, nes procesas dar nesibaigė", - kalbėjo valstybės vadovė.

Paklausta, ar ketina pasveikinti minėtų eitynių dalyvius, D.Grybauskaitė tvirtino, kad anksčiau niekada nėra sveikinusi jokių eitynių.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo miesto savivaldybę suderinti leidimą gėjų eitynėms Gedimino prospekte. Dabar šis sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus valdžia siūlo eitynių organizatoriams nuošaliau esančią Upės gatvę, bet šie nesutinka ir siekia renginio Gedimino prospekte.

Lietuvos gėjų lyga jau anksčiau laimėjo vieną bylą, kai teismas nurodė, kad Vilniaus valdžia neturi teisės pati nustatyti eitynių vietos.

Organizatoriai teigia, kad eitynės, kurios rengiamos daugelyje Vakarų šalių, svarbios siekiant atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų diskriminavimą ir paskatinti lygybę. Jų priešininkai Lietuvoje tai vadina "homoseksualizmo propaganda".

Eitynės "Už lygybę" planuojamos liepos 27 dieną.

Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 metais. Eitynėse Upės gatvėje tuomet dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantis protestuotojų



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių