- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė sukritikavo Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ ir Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pateiktus „antikrizinės programos“ pasiūlymus. Teigiama, jog frakcijos siūlomos priemonės turi vidinių prieštaravimų.
Darbo grupė buvo sudaryta iš Finansų, Ūkio, Energetikos ministerijų ir Ministro Pirmininko tarnybos specialistų.
Pasak darbo grupės vadovo Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, išsamiai išnagrinėjus pateiktus pasiūlymus, darbo grupė nustatė, kad minėtoje „antikrizinėje programoje" yra neteisingai identifikuojamos krizės priežastys, siūlomos priemonės turi esminių vidinių prieštaravimų, o bandymas jas įgyvendinti sukeltų grėsmę valstybės finansų stabilumui.
Darbo grupė nurodė, kad nuoseklus pateiktų siūlymų įgyvendinimas padidintų biudžeto deficitą virš 3 milijardų litų ir tokiu būdu bendras valdžios sektoriaus deficitas peržengtų dviženklę ribą.
„Toks deficitas pasaulinės finansų krizės ir Lietuvos valiutų valdybos modelio sąlygomis sukeltų grėsmę valstybės finansų stabilumui. Minėtas biudžeto deficito padidėjimas atsirastų dėl siūlomo didesnio valstybės skolinimosi, PVM mokesčio mažinimo, atsisakymo mažinti socialies išmokas, papildomų valstybės išlaidų smulkaus ir vidutinio verslo gaunamoms paskoloms garantuoti, kitų valstybės biudžeto pajamas mažinančių priemonių", - teigė darbo grupės vadovas Ministro Pirmininko kancleris D. Matulionis.
Pasak D. Matulionio, pasiūlytoji „programa" turi esminių vidinių prieštaravimų, kurie ją padaro paprasčiausiai neįgyvendinama. Programos autoriai valstybės skolinimosi didinimą (šaltiniu matant TVF) bei PVM mokesčio mažinimą būtent ir laiko pagrindine antikrizine nuostata. Darbo grupės nuomone, tokia nuostata nepriimtina ir dėl tos priežasties, kad tokiomis sąlygomis TVF Lietuvai nesutiktų suteikti paskolų.
„Neįmanoma tuo pat metu ir kreiptis paramos į Tarptautinį valiutos fondą, ir imtis veiksmų, kurie ženkliai didintų viešųjų finansų deficitą - mažinant mokesčius, nemažinant biudžeto išlaidų, ir didinant deficitą išdalinant verslui milijardines kreditų garantijas. Kaip žinome iš Latvijos derybų patirties, TVF reikalauja kaip tik priešingų dalykų - mažinti biudžeto deficitą didinant mokesčius ir ženkliai mažinant socialines išlaidas", - pabrėžė D.Matulionis.
Darbo grupė taip pat nesutinka su teiginiu, kad praėjusių metų pabaigoje priimtos mokestinių įstatymų pataisos sumažino valstybės biudžeto pajamas. Pabrėžiama, kad šios priemonės kaip tik leido į biudžetą surinkti papildomus 1540 mln. litų pajamų.
Išvadose dar kartą pabrėžiama, kad Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos valstybėse krizė yra gilesnė lyginant su kitomis ES valstybėmis, dėl tų priežasčių, kad šalia viso pasaulinio ūkio sukrėtimų, kas lėmė eksporto mažėjimą, pas mus didelį vaidmenį suvaidino spartus kreditų rinkos susitraukimas, subliuškus 2004-2008 metais išpūstam paskolų "burbului", bei ankstesnės Vyriausybės nepasirengimas. Kitos ES valstybės dėl skirtingo monetarinės politikos režimo ir ilgalaikės tvarios valstybės finansų politikos turi galimybę naudoti platesnes fiskalinės politikos priemones.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...