Premjero darbo grupė sukritikavo oponentų pasiūlymus, kaip kovoti su krize

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė sukritikavo Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ ir Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pateiktus „antikrizinės programos“ pasiūlymus. Teigiama, jog frakcijos siūlomos priemonės turi vidinių prieštaravimų.

Darbo grupė buvo sudaryta iš Finansų, Ūkio, Energetikos ministerijų ir Ministro Pirmininko tarnybos specialistų.

Pasak darbo grupės vadovo Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, išsamiai išnagrinėjus pateiktus pasiūlymus, darbo grupė nustatė, kad minėtoje „antikrizinėje programoje" yra neteisingai identifikuojamos krizės priežastys, siūlomos priemonės turi esminių vidinių prieštaravimų, o bandymas jas įgyvendinti sukeltų grėsmę valstybės finansų stabilumui.

Darbo grupė nurodė, kad nuoseklus pateiktų siūlymų įgyvendinimas padidintų biudžeto deficitą virš 3 milijardų litų ir tokiu būdu bendras valdžios sektoriaus deficitas peržengtų dviženklę ribą.

„Toks deficitas pasaulinės finansų krizės ir Lietuvos valiutų valdybos modelio sąlygomis sukeltų grėsmę valstybės finansų stabilumui. Minėtas biudžeto deficito padidėjimas atsirastų dėl siūlomo didesnio valstybės skolinimosi, PVM mokesčio mažinimo, atsisakymo mažinti socialies išmokas, papildomų valstybės išlaidų smulkaus ir vidutinio verslo gaunamoms paskoloms garantuoti, kitų valstybės biudžeto pajamas mažinančių priemonių", - teigė darbo grupės vadovas Ministro Pirmininko kancleris D. Matulionis.

Pasak D. Matulionio, pasiūlytoji „programa" turi esminių vidinių prieštaravimų, kurie ją padaro paprasčiausiai neįgyvendinama. Programos autoriai valstybės skolinimosi didinimą (šaltiniu matant TVF) bei PVM mokesčio mažinimą būtent ir laiko pagrindine antikrizine nuostata. Darbo grupės nuomone, tokia nuostata nepriimtina ir dėl tos priežasties, kad tokiomis sąlygomis TVF Lietuvai nesutiktų suteikti paskolų.

„Neįmanoma tuo pat metu ir kreiptis paramos į Tarptautinį valiutos fondą, ir imtis veiksmų, kurie ženkliai didintų viešųjų finansų deficitą - mažinant mokesčius, nemažinant biudžeto išlaidų, ir didinant deficitą išdalinant verslui milijardines kreditų garantijas. Kaip žinome iš Latvijos derybų patirties, TVF reikalauja kaip tik priešingų dalykų - mažinti biudžeto deficitą didinant mokesčius ir ženkliai mažinant socialines išlaidas", - pabrėžė D.Matulionis.

Darbo grupė taip pat nesutinka su teiginiu, kad praėjusių metų pabaigoje priimtos mokestinių įstatymų pataisos sumažino valstybės biudžeto pajamas. Pabrėžiama, kad šios priemonės kaip tik leido į biudžetą surinkti papildomus 1540 mln. litų pajamų.

Išvadose dar kartą pabrėžiama, kad Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos valstybėse krizė yra gilesnė lyginant su kitomis ES valstybėmis, dėl tų priežasčių, kad šalia viso pasaulinio ūkio sukrėtimų, kas lėmė eksporto mažėjimą, pas mus didelį vaidmenį suvaidino spartus kreditų rinkos susitraukimas, subliuškus 2004-2008 metais išpūstam paskolų "burbului", bei ankstesnės Vyriausybės nepasirengimas. Kitos ES valstybės dėl skirtingo monetarinės politikos režimo ir ilgalaikės tvarios valstybės finansų politikos turi galimybę naudoti platesnes fiskalinės politikos priemones.


Šiame straipsnyje: darbo grupėpasiūlymaikritika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių