Premjeras ragina R.Palaitį grąžinti į pareigas atleistus FNTT vadovus

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį paragino vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį grąžinti į pareigas atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.

„Tikiu, kad padarytas klaidas reikia taisyti ir tikiu, kad ministro padaryti sprendimai galėtų būti atšaukti ir pareigūnams sugrąžinta teisė dirbti su slapta informacija, ir pareigūnai grįžtų į darbą“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Kubilius.

Ministras pirmininkas teigė, kad įvertinęs ministro R.Palaičio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, jis susidarė nuomonę, kad „FNTT vadovų atleidimas buvo skubotas, nepagrįstas aiškiais motyvais“.

Premjeras sakė, kad „visuomenės susirūpinimas šiuo atveju yra visiškai pagrįstas“. Vyriausybės vadovas taip pat sukritikavo specialiąsias tarnybas dėl dokumentų, kuriais motyvuojamas atleidimas, įslaptinimo.

„Savo turimose pažymose dėl FNTT vadovų nematau nieko slapto - jokių operatyvinių duomenų, jokių slaptų darbo metodų atskleidimo. Slaptumo grifas, atrodo, kartais uždedamas tik tam, kad tokie dokumentai atrodytų įspūdingiau. Dirbtinėmis paslaptimis dangstomi sprendimai niekad neatrodys teisingai“, - sakė A.Kubilius

Kelios valandos prieš šiuos premjero komentarus R.Palaitis pareiškė nematantis galimybių sugrąžinti į pareigas atleistus FNTT vadovus. Paklaustas, ar pasitiki, ministru, A.Kubilius sakė šio klausimo dabar nesvarstantis: „Aš to nesvarstau, tai priklauso nuo elgesio, supratimo ir savo padarytų klaidų, ir gebėjimo jas ištaisyti“.

A.Kubilius išsakė apgailestavimą, kad negali komentuoti R.Palaičio ir VSD atsakymų į jo prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su FNTT vadovų atleidimu.

„Turiu apgailestauti, kad visas susirašinėjimas, taip pat ir ministro atsakymas, yra konfidencialus, kas mane šiek tiek stebina“, - kalbėjo premjeras.

Vyriausybės vadovas pripažino, kad ir jis pats galbūt šioje situacijoje neišvengė klaidų - premjeras svarstė, kad jam vertėjo ryžtingiau bandyti sulaikyti ministrą R.Palaitį.

„Gal ir kaip ministras pirmininkas taip pat neišvengiau kai kurių klaidų, gal reikėjo intensyviau, ryžtingiau ieškoti būdų, kaip sulaikyti ministrą nuo klaidų“, - teigė A.Kubilius.
Ministras pirmininkas taip pat sakė, kad poligrafo duomenys yra prieštaringi.

„Kai aš turiu informaciją, kuri remiasi tik poligrafo parodymais, ir apie tą patį pareigūną vienas poligrafas rodo vieną informaciją, o kitas poligrafas rodo visiškai priešingą informaciją, tai man tokia prieštaraujanti informacija nieko nesako apie pareigūno patikimumą - man daugiau sako, kad pasitikėti poligrafu kaip patikimumo nustatymo metodu, yra nelabai patikima“, - kalbėjo premjeras.

FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą R.Palaitis atleido vasario 15 dieną motyvuodamas informacija, gauta iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kuris generalinio prokuroro prašymu atliko tyrimą dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo. Prieš tai ministras buvo panaikinęs pareigūnų leidimus dirbti su slapta informacija.

Tačiau premjeras A.Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė neturėję jokios informacijos, kuri leistų abejoti FNTT vadovų tinkamumu eiti pareigas. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad atleisdamas FNTT vadovus ministras pasielgė pagal įstatymus.

Pastarąją savaitę augant įtampai valdančiojoje koalicijoje, svarstomas ir galimas ministro R.Palaičio pasitraukimas. Tuo pačiu keliamas klausimas, ar tokiu atveju Vyriausybė turėtų grąžinti įgaliojimus Seimui. Konstitucija numato, kad pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti įgaliojimus, o jų negavusi - atsistatydinti.

Nuo Vyriausybės darbo pradžios pasikeitė šeši ministrai. Tačiau iki šiol nėra bendros nuomones, ar septyni ministrai yra lemiama riba - sudarant Vyriausybę buvo 14 ministrų, Energetikos ministerija įsteigta vėliau. Be to, vienas ministras pasikeitė prieš prezidento rinkimus, taigi prieš Vyriausybei gaunant įgaliojimus iš naujo veikti.

Pirmadienį paklaustas, ar mato grėsmę koalicijai, stabilumui, A.Kubilius atsakė: „Koalicija stabili visus ketverius metus“. Žurnalistams pasiteiravus, kas bus, jei klaidos nebus ištaisytos, premjeras teigė: „Vyksta parlamentinis tyrimas, kiti tyrimai, tiesa bus nustatyta. Bet geriau ją nustatyti patiems anksčiau, negu ją nustato kitos institucijos“.

Pagal Lietuvos Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia Respublikos prezidentas premjero teikimu.
Valdančiąją Permainų koaliciją sudaro trys partijos - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.


Šiame straipsnyje: FNTTAndrius Kubilius

NAUJAUSI KOMENTARAI

vacys

vacys portretas
Palaitis žulėlis kokįu reta, dokumentų klastotojas privatzacijos leikotarpiu, galite įsilaižduoti koks afristas, patapo ministru, dabar vygdo spec užduotis.

felia

felia portretas
gal R.Palaitis pac sprendzia ka grazint oka atleist nes kubilas jau isviso nesiorentuoja situacijoi jis cia dar spaudima daro neilgai liko tuoi kedei sedet iki sekanciu rinkimu o cia valdzia pasikeis ziurek andriukai kad nereiktu suxoriu dziovint ir zeko robos uzsidet uz lietuviu tautos genocida manau tu savo gausi gaidziuk

Pikasas

Pikasas portretas
Demokratija valstybėje realiai tikslingiau funkcionuoja, kai yra platus įvairių politinių pozicijų sprektras. Tai, kad LSDP nesugeba įrodyti, kad ji atstovauja socialdemokratinėms tradicijoms tapo akivaizdu dar "prichvatizacijos" siautėjimo metais. Vėliau šis darinys stengėsi išsaugoti kas prigrobta ir dar praturtėti. Tad tie visi lozunginiai "sysojiniai" aikčiojimai, kaip socdemai "myyyli liaudį" ir "rūpinasi jos interesais" yra tik nuvalkiotų frazių rinkinys. Tikrovėje LSDP atstovauja turčių interesams, tuo būdu gerokai susiaurinant liberalų galimybes pasitikinčiais jaustis tokioje sferoje. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje niekaip nebepajėgia susikurti pajėgus liberalus centras, kuris galėtų amortizuoti kai kuriuos politinius kreivėzus. Įvairios liberalais besivadinančios politinės grupuotės liberalumo sąvoką supranta labai siaurai. Jei laisvos rinkos dėsniai ir liberalus verslo iniciatyvų skatinimas tampa tik priemone prisikimšti savo ar grupės draugų kišenes be atsakomybės prieš įstatymus, tai toks liberalizmas tampa netgi kenkėjišku faktoriumi demokratiją kuriančioje visuomenėje. Jei artimiausiai TS LKD bendražygis - Lietuvos Liberalų sąjūdis bando pasėdėti krūmuose tol, kol vėl galės prie kokių laimėtojų priglusti, tai toks parsidavėliškumo troškimas mena vieną labai seną profesiją. Liberalų centrą norinčios atstovauti jėgos yra arba lietuviškų neokomunistų - LiCS, "TAIP" ir pan., arba iš svetimos šalies remiami kiek panašūs TT bei DP dariniai. Visa apie šias jėgas besisukinėjanti smulki "šušara" jokios giedros taip pat nežada. Pagalandę liežuvėlius visų šių jėgų klakeriai taip mikliai daug kam išplovė smegenis, kad vis dar randa piliečių, kurie jais pasitiki per rinkimus. Labai abejoju ar tokį pasitikėjimą išsaugos LiCS. Jos įvaizdis šio skandalo metu katastrofiškai krenta net iš nelabai didelės buvusios aukštumos. Apačioje pelkė... Manau, kad mažai kas abejoja, kad LiCS atstovas Vyriausybėje VRM ministras R.Palaitis įvairiomis prasmėmis yra tik statytinis tų jėgų, kurioms labai svarbu išsaugoti šalyje tokią "tvarką", kai politinė ir ekonominė korupcija pasiekė dar nematytus mastelius. Nežiūrint ministro posto, kuris pačio R.Palaičio nuomone yra vos ne svarbiausias šalyje, galimybės nepaklusti savo neįvardintiems "tiesioginams vadovams" jis neturi. Kiekvienas toks užprogramuotas "sraigtelis" turi būti savo vietoje tame girgždančiame mechanizme, kuriame šmėkščioja visokie kontrabandininkų ir korumpuotų pareigūnų šešėliai. Tada "vsio zakonno"... Jei finansavimo sistema pradės strigti, tai priešrinkiminiai tepalai greitai baigsis. To gal labiausiai ir bijomasi. Šį kartą panikuoti pradėjo LiCS... Kas bus toliau - matysim...
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių