Premjeras: Lietuva vis dar vaduojasi iš okupacijos pasekmių

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuva vis dar jaučia penkis dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos padarinius.

Ketvirtadienį minint Gedulo ir vilties dieną, kuomet prisimenami 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjęs pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į Rusiją, A.Kubilius sakė, kad ši diena tebėra atvira žaizda.

„Iš tikrųjų tai labai skausminga diena, net ir po 70 metų iš tikrųjų atvira žaizda, primenanti tai, ką mūsų tėvams ir seneliams teko pergyventi. Ir aš ją pavadinčiau paprastai - tai yra okupacijos skausmo diena. Be abejo, kad 50 metų okupacija paliko labai skaudžias pasekmes ir mes iš tų pasekmių net ir po daugiau nei 20 nepriklausomybės metų vis dar vaduojamės“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Ši diena yra ta diena, kai iš tikrųjų stabtelime ir prisimename ir tremtis, ir pokario partizanus, ir prisimename rezistentus, ir galų gali primename tuos sulaužytus gyvenimus ir sulaužytą šalies likimą ir kaip sunkiai mums tenka stotis vėl iš naujo ant kojų, vėl stotis į europinį, į vakarietišką gyvenimą. Tų pasekmių galima matyti visur - pradedant ir nuo mūsų pačių mąstymo, ir nuo ekonomikos dalykų, ir net ir toje pačioje energetikoje mes vis dar vaduojamės iš to, į kur buvome įpainioti jėga ir kruvinai įpainioti tuos 50 okupacijos metų“, - dėstė A.Kubilius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dar panesiu

dar panesiu portretas
Kaip Kubilius visus myli ir uzjaucia, kai tas jam nekainuoja ir kuo labaiu "uzjaucia" tuo labiau tikisi, kad maziau kainuos.

Ištrauka

Ištrauka portretas
JONAS DIGRYS Iš knygos „Dievai jų nepasigailėjo...“ Viskas turi pradžią ir pabaigą. Tik žmonių žudynės, atrodo, neturės pabaigos, kol egzistuos eksploatatorių valdžia ir jų godumas. Ir kas to vargo žmogelio nežudė?! Vergvaldžiai, feodalai ir kapitalistai gyveno ir gyvena poniškai iš vergų, baudžiauninkų, kumečių ir proletarų kruvino prakaito. O kai turtuoliai dėl turto, teritorijų perdalinimo susiginčija, vargšą žmogelį jie siunčia kovoti ir mirti (žūti) už vergvaldžio, feodalo ar kapitalisto interesus, panaudodami tautiškumo, religijos ar kalbos pagrindu vienijančias tautas. Kovos vyksta dėl to, kad taip norėjo ponas vergvaldys, ponas feodalas, ar ponas kapitalistas. Galima dar pridėti — ir ponas dievas. O tie vargšeliai, dažniausiai apdujinti tautinio patriotizmo tvaiku, žudė vienas kitą ir tuo patenkino savų ir – ypač - svetimų ponų norus. Liaudies kovos, siekiant pagerinti savo buitį (protestai, sukilimai, revoliucijos), ideologų pripažįstamos neteisėtomis ir su jomis žiauriai susidorojama. Dabar liaudies pasipriešinimas pakrikštytas terorizmu ir prieš jį naudojamos visos baudžiamosios priemonės. TSRS pasiekta pergalė Didžiajame Tėvynės kare leido sparčiais tempais atkurti ekonomiką. Tik Lietuvoje vokiškojo ir smetoniškojo fašizmo likučiai dar beveik dešimt metų, kaip laukiniai žvėrys terorizavo ir žudė pačius silpniausius, mažiausiai apsaugotus ir nepajėgiančius apsiginti kaimo žmones, net vaikus ir moteris. Ne be reikalo žmonės juos pavadino banditais. 1990 m. nelemtas istorinis posūkis restauravo kapitalistinę santvarką Lietuvoje. Prasidėjo visos istorijos perrašymas ir klastotė: banditai pervardinti rezistentais, banditizmas — rezistencine kova už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę. Nepaaiškinta žmonėms, kokia tai bus nepriklausomybė, laisvė ir kieno interesus ta laisvė ir nepriklausomybė gins. Šiandieną matome, kokią turime laisvę ir kieno interesus ji gina. Kai kurie šiuolaikiniai istorikai bei politikai, nenorintys pripažinti objektyvios istorinės tiesos, vengia atsakyti į daugelį klausimų, sakydami „palikite tai įvertinti istorijai“. Kai kurie veikėjai apie šią dieną nori kalbėti tik po šimto metų. Kodėl?! Istorijos klastotojai labai nenori pripažinti savo kaltės, kurią jie praeityje padarė. .Siekia, kad jų kruvini darbai kuo greičiau nueitų užmarštin. Tik absoliutūs niekšai to gali reikalauti, ir absoliutūs kvailiai to negali suprasti. Pokario Lietuvos istorija yra ne vien tūkstančių nekaltų žmonių žudikų, dabartinės valdžios ir jos ideologų „perkrikštytų” laisvės kovotojais ir apdalintais „kryžiais” ir ordinais, istorija. Kovotojas už savo tautos išvadavimą, nužudęs bent vieną nekaltą vaiką, yra jau nebe „laisvės kovotojas”, o žudikas ir nusikaltėlis.

Imperijos kareivių pastangos

Imperijos kareivių pastangos portretas
Nuolaidžiavimas okupantiniams imperijos iškrypėliams leidžia atsirasti tokiems komentarams, kaip čia įdėta 2. KGB instruktažus praėję imperijos kareivia puikiai prisitaikė prie civilizuotos demokratijos, jie mano, kad gebelsiška metodika gali duoti rezultatų. Daug kartų meluok, gal kas ir patikės. Jūsų korta mušta, tavoriščiai melo imperijos kareiviai.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių