Premjeras: Lietuva vis dar vaduojasi iš okupacijos pasekmių

Kaip Kubilius visus myli ir uzjaucia, kai tas jam nekainuoja ir kuo labaiu "uzjaucia" tuo labiau tikisi, kad maziau kainuos.

JONAS DIGRYS Iš knygos „Dievai jų nepasigailėjo...“ Viskas turi pradžią ir pabaigą. Tik žmonių žudynės, atrodo, neturės pabaigos, kol egzistuos eksploatatorių valdžia ir jų godumas. Ir kas to vargo žmogelio nežudė?! Vergvaldžiai, feodalai ir kapitalistai gyveno ir gyvena poniškai iš vergų, baudžiauninkų, kumečių ir proletarų kruvino prakaito. O kai turtuoliai dėl turto, teritorijų perdalinimo susiginčija, vargšą žmogelį jie siunčia kovoti ir mirti (žūti) už vergvaldžio, feodalo ar kapitalisto interesus, panaudodami tautiškumo, religijos ar kalbos pagrindu vienijančias tautas. Kovos vyksta dėl to, kad taip norėjo ponas vergvaldys, ponas feodalas, ar ponas kapitalistas. Galima dar pridėti — ir ponas dievas. O tie vargšeliai, dažniausiai apdujinti tautinio patriotizmo tvaiku, žudė vienas kitą ir tuo patenkino savų ir – ypač - svetimų ponų norus. Liaudies kovos, siekiant pagerinti savo buitį (protestai, sukilimai, revoliucijos), ideologų pripažįstamos neteisėtomis ir su jomis žiauriai susidorojama. Dabar liaudies pasipriešinimas pakrikštytas terorizmu ir prieš jį naudojamos visos baudžiamosios priemonės. TSRS pasiekta pergalė Didžiajame Tėvynės kare leido sparčiais tempais atkurti ekonomiką. Tik Lietuvoje vokiškojo ir smetoniškojo fašizmo likučiai dar beveik dešimt metų, kaip laukiniai žvėrys terorizavo ir žudė pačius silpniausius, mažiausiai apsaugotus ir nepajėgiančius apsiginti kaimo žmones, net vaikus ir moteris. Ne be reikalo žmonės juos pavadino banditais. 1990 m. nelemtas istorinis posūkis restauravo kapitalistinę santvarką Lietuvoje. Prasidėjo visos istorijos perrašymas ir klastotė: banditai pervardinti rezistentais, banditizmas — rezistencine kova už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę. Nepaaiškinta žmonėms, kokia tai bus nepriklausomybė, laisvė ir kieno interesus ta laisvė ir nepriklausomybė gins. Šiandieną matome, kokią turime laisvę ir kieno interesus ji gina. Kai kurie šiuolaikiniai istorikai bei politikai, nenorintys pripažinti objektyvios istorinės tiesos, vengia atsakyti į daugelį klausimų, sakydami „palikite tai įvertinti istorijai“. Kai kurie veikėjai apie šią dieną nori kalbėti tik po šimto metų. Kodėl?! Istorijos klastotojai labai nenori pripažinti savo kaltės, kurią jie praeityje padarė. .Siekia, kad jų kruvini darbai kuo greičiau nueitų užmarštin. Tik absoliutūs niekšai to gali reikalauti, ir absoliutūs kvailiai to negali suprasti. Pokario Lietuvos istorija yra ne vien tūkstančių nekaltų žmonių žudikų, dabartinės valdžios ir jos ideologų „perkrikštytų” laisvės kovotojais ir apdalintais „kryžiais” ir ordinais, istorija. Kovotojas už savo tautos išvadavimą, nužudęs bent vieną nekaltą vaiką, yra jau nebe „laisvės kovotojas”, o žudikas ir nusikaltėlis.

Nuolaidžiavimas okupantiniams imperijos iškrypėliams leidžia atsirasti tokiems komentarams, kaip čia įdėta 2. KGB instruktažus praėję imperijos kareivia puikiai prisitaikė prie civilizuotos demokratijos, jie mano, kad gebelsiška metodika gali duoti rezultatų. Daug kartų meluok, gal kas ir patikės. Jūsų korta mušta, tavoriščiai melo imperijos kareiviai.