Premjeras: dėl skaudžios istorijos dalis lietuvių – nepatiklūs

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad dėl skaudžios šimtametės istorijos dalis lietuvių yra nepatiklūs, atsargūs su kaimynais ir nenori nusileisti mažumoms.

Tokią nuomonę Lietuvos Vyriausybės vadovas išsakė atsakinėdamas į Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ klausimus apie lenkų tautinės mažumos problemas ir dvišalius Vilniaus ir Varšuvos santykius.

„Neseniai suskaičiavau, kad per pastaruosius du šimtmečius mūsų šalyje įvyko apie 30 skaudžių įvykių. Tai buvo alinantys šalį karai ir ne itin sėkmingai pasibaigę sukilimai. Istorinė Lietuvos atmintis gyva. Visi išaugome mokydamiesi iš nelegalių SSRS laikotarpiu buvusių tarpukario istorijos vadovėlių, kuriuose buvo parašyta, kad Lietuvos ribos siekė nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Dalis gyventojų mano, kad jau 400-500 metų nuolat ko nors netenkame, todėl ir yra tokie nepatiklūs ir atsargūs su kaimynais ir nenori nusileisti mažumoms“, - cituojamas Lietuvos premjeras.

„Įstojus į Europos Sąjungą ir NATO, mūsų naudai pasikeitė geopolitinė regiono padėtis. Tačiau ne visi taip mano. Lietuvai itin nepasitiki savimi. Galbūt turime dar 40 metų bristi per dykumą, kad pagaliau įsitikintume, jog esami laisvi ir niekas mums negresia“, - kalbėjo A.Kubilius.

Tačiau, pasak jo, „jaunoji lietuvių karta mąsto jau kitaip“.„Gebame, tarkime, diskutuoti apie politikos, verslo ir mokslo planus ateinančiam dvidešimtmečiui. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas - įveikti nevisavertiškumo kompleksą. Turime tikėti Lietuvos sėkme įveikiant pasaulinę konkurenciją. Tikiuosi, kad kai gebėsime labiau pasitikėti savimi, išspręsime net ir tokią problemą, kaip raidelės “w„ įtraukimas į mūsų abėcėlę, rašant lenkiškas pavardes“, - sakė premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo intensyvesni prieš abiem šalims įstojant į NATO bei Europos Sąjungą, „nes turėjome bendrų tikslų ir interesų“.Į klausimą, ar dabar bendrų tikslų šalys nebeturi, A.Kubilius atsakė: „Turime, bet vis dėlto daugiau reikalų tvarkome Briuselyje, o ne tarpusavyje“.

„Tad mūsų santykiai daugiau apsiriboja simboliniais ar istoriniais dalykais. Tačiau esu tikras, kad jie netrukus pasikeis ir bus kitokie. Per pastaruosius 20 metų abiejų šalių politika bei ūkis tapo susieti su Europos Sąjunga. Įstojome į NATO, bet nepavyko įsilieti į ES infrastruktūrą. Vis dar turime pasenusius geležinkelius, vamzdynus, kelius... Būtent tai ir galėtų tapti bendra ir reikšminga mūsų tarpusavio santykiams“, - kalbėjo premjeras.

Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija, įgydama vis didesnį svorį ir reikšmę Europos Sąjungoje, turėtų „deramai elgtis su tais, kurie nėra taip aukštai“.„Jeigu bet kuris iš kaimynų reikalauja iš lietuvio per daug aštriai, tai dažniausiai lietuvis užsidaro savyje ir nieko nedaro“, - pažymėjo A.Kubilius.Vilniaus ir Varšuvos santykiai pastaraisiais metais yra įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties - vardų ir pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
Visi išaugome mokydamiesi iš nelegalių SSRS laikotarpiu buvusių tarpukario istorijos vadovėlių, kuriuose buvo parašyta, kad Lietuvos ribos siekė nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. --------------------------------------------------------------- nu jo... kaip kokie galadrancai ir pliksubiniai ne zeme dirbti o svetimo turto vogti ir prievartauti.... plesiku tauta skia.... ir vagiu nuo senoves....

jo jo

jo jo portretas
tikekit ka sako kubilis... :)))

faktas

faktas portretas
tik nereikia primesti savo istorija!
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių