Prašo laiškų dėl pilietinių iniciatyvų neprilyginti tiesioginei rinkodarai

  • Teksto dydis:

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai trečiadienį kreipėsi į teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, prašydami be išankstinio sutikimo elektroniniu paštu siunčiamų kvietimų dėtis prie pilietinių iniciatyvų nelaikyti tiesiogine rinkodara.

Susirūpinimą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pozicijos teisingumo ministrei išsakė 17 NVO, tarp jų – „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS), Žmogaus teisių centras, „Maisto bankas“, Paramos vaikams centras, „Jaunimo linija“ ir kitos.

Nevyriausybininkai sunerimę dėl pernai lapkritį TILS gauto įspėjimo dėl elektroniniu paštu išsiųsto kvietimo prisidėti prie jų iniciatyvos. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rašte teigiama, kad informuodamas apie NVO registro funkcijas „Transparency international“ teikė tiesioginės rinkodaros pasiūlymą. Inspekcija pabrėžė, kad tokie pranešimai elektroniniu paštu turi būti siunčiami tik gavus adresato sutikimą.

Kreipimąsi teisingumo ministrei pasirašiusios NVO mano, kad tokia inspekcijos pozicija apsunkina Lietuvos gyventojų galimybes prisidėti prie pilietinių iniciatyvų ir kelia grėsmę pilietinės visuomenės laisvėms.

Kaip pažymima TILS paskelbtame pranešime, dėl tokios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pozicijos NVO atstovams, elektroniniu paštu siunčiantiems kvietimus į viešus renginius ar informaciją apie pilietines iniciatyvas, gresia bauda iki 3 tūkst. eurų.

Teisingumo ministerija anksčiau BNS komentuodama situaciją žadėjo atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų, kurių iniciatyvos šiuo metu prilyginamos komerciniams pasiūlymams, pastabas rengiant naują Asmens duomenų apsaugos įstatymą.

„Iki 2018 metų pavasario turės būti priimtas visiškai naujas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Rengiant naująjį įstatymą, bus atsižvelgta ir į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus“, – teigta ministerijos atsakyme BNS.

Duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, dėl galbūt neteisėtai siųstų rinkodaros pranešimų pirmą kartą padarius pažeidimą gali būti skiriama 150–580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1150 eurų bauda. Už pakartotinai padarytus nusižengimus asmenims gresia 550–1200 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 1100–3000 eurų bauda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių