Prasilošusiųjų Lietuvoje daugėja

Lietuvoje sparčiai daugėja kazino prasilošusių asmenų. Liguista priklausomybė nuo azartinių lošimų yra viena iš ligų, įtrauktų į tarptautinį ligų sąrašą. Vien per paskutinįjį vasaros mėnesį užregistruoti 32 asmenų prašymai neįleisti jų į lošimų organizavimo vietas.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) siūlo tobulinti Savanoriško savo teisės lošti apribojimo programą, nes sparčiai didėjantis prasilošusių asmenų skaičius patvirtina tik formalų ir nerezultatyvų dabartinės tvarkos pobūdį.

Asociacija, kritiškai įvertinusi dabar galiojančią prašymų neleisti lošti sistemą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK), Sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu ją tobulinti, papildyti prevencijos, visuomenės edukacijos priemonėmis.

„Visuomenės sveikata – pamiršta, nes septynerius metus valstybės institucijos ignoruoja realius prasilošti skatinančius faktorius (statymo ir laimėjimo dydis, žaidimo trukmė, lošimų prieinamumo didinimas, skatinimas renginiais). Dabartinė tvarka leidžia tik skaičiuoti prasilošusius asmenis, o pamatinės reiškinio priežastys ignoruojamos ir nenaikinamos, – sakė Samoilas Kacas, NLŽVA valdybos pirmininkas. – Padėtis sparčiai blogėja, todėl reikia drąsos griežtai įvertinti susidariusią situaciją ir imtis esminių reformų."

Asociacija prognozuoja, jog nesiėmusios adekvačių priemonių valstybės institucijos pakartos Estijos azartinių lošimų rinkos plėtros scenarijų, kur, pagal atliktų tyrimų rezultatus, beveik 1 procentas (13 tūkst.) visų gyventojų prisipažino priklausomi nuo lošimų, dar 16 tūkst. yra kelyje į atsiribojimą. Vien per paskutinius dvejus metus priklausomų asmenų Estijoje skaičius išaugo net 30 procentų ir šie rodikliai auga toliau.

Nors šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato priverstinio asmens lankymosi lošimo vietose apribojimo, Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) yra sutarusi su lošimų organizatoriais, kad asmeniui pageidaujant jis nebūtų įleidžiamas į lošimo namus. Problemų dėl lošimo turintis asmuo rašo prašymą, kuris su pridėta nuotrauka išplatinamas visoms arba pagal pageidavimą pasirinktoms lošimo vietoms. Nuo eksperimentinio savęs ribojimo projekto pradžios 2004 m., VLPK užregistruoti 628 savanoriški piliečių prašymai apriboti jų lankymąsi lošimų organizavimo vietose.

Tačiau pasak VLPK Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės Skirmantės Paukštienės, šie skaičiai neatspindi realaus nuo priklausomybės azartiniams lošimams kenčiančių asmenų skaičiaus Lietuvoje, kadangi bet kuriuo metu tokį prašymą galima atsiimti. „Bandomojo laikotarpio, po kurio asmuo galėtų tokį prašymą atsiimti, nėra, - portalui vilniausdiena.lt sakė S. Paukštienė. – o be to, nežinoma, ar lošimų organizatoriai, teigiantys, kad visus vėl lošti panorusius siunčia mums, taip ir daro.“

VLPK specialistė pritaria nuomonei, kad reikia tobulinti dabartinius teisės aktus. Anot jos, dar metų pradžioje LR Vyriausybė pritarė Azartinių lošimų įstatymo papildymo projektui, tačiau jis užstrigo Seime. Įstatymo papildymo projekte siūloma neleisti atšaukti prašymo, kol nesibaigs jame nurodytas pageidaujamas draudimo terminas, o jeigu jis nenurodytas, - 2 metus nuo asmens prašymo neleisti lošti registravimo ir  numatyta daugiau atsakomybės lošimų organizatoriams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių