Prasidėjo paskutinė šios kadencijos Seimo sesija

„Mūsų Seimo kadencija iš teisinės-politinės būsenos netrukus pereis į istorinę. Jos reikšmę šalies valstybingumo raidai vertins istorikai“, – taip paskutiniąją šios kadencijos Seimo rudens sesiją pradėjo parlamento vadovas Česlovas Juršėnas.

Kaip teigė Č. Juršėnas, nors „ne visada tobuli buvo ir mūsų priimti įstatymai, o kai kuriuos turėjome skubėdami, paknopstomis taisyti, tačiau tai nepaneigia atliktų daug vertingų darbų, tiek mūsų įstatymus derinant su Europos Sąjungos teise, tiek reguliuojant vidaus ūkį, gerinant valstybės administravimą, plečiant demokratiją ir visuomenės savaveiksmiškumą“.

Seimo vadovas akcentavo, kad ši Seimo kadencija išsiskyrė ir unikaliu aspektu. „Kadencijos pradžioje Seimo Pirmininku buvo išrinktas Artūras Paulauskas, jai įpusėjus – Viktoras Muntianas, užbaigti ją tenka man. Taigi pasiektas tam tikras Seimo Pirmininkų kaitos rekordas“, – pažymėjo Seimo Pirmininkas.

Seimo pirmininkas palinkėjo Seimo nariams galutinai nesugadinti Seimo įvaizdžio rinkiminę kompaniją perkeliant į posėdžių salę ir pakvietė visus sutelktai padirbėti ir kiek galima produktyviau atlikti tautos mandatu patikėtus darbus, ypač tuos, kurių negalima atidėti.

Seimas iki antrojo rinkimų turo (spalio 26 d.) posėdžiaus tik vieną dieną per savaitę – pirmadieniais (išskyrus spalio 13 d.). Vėliau – antradieniais ir ketvirtadieniais. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką šios kadencijos Seimas darbą planuoja baigti lapkričio 13 d. Atitinkamai ir rudens sesijos darbų programa parengta tik rugsėjo–lapkričio mėnesių laikotarpiui, nes, atsižvelgiant į rinkimus laimėjusių partijų programų įgyvendinimą, gali būti nustatyti kiti prioritetai.

Kadenciją baigiančiam Seimui bus itin svarbu nuspręsti, kuriuos darbus pasirinkti prioritetiniais, kad juos būtų suspėta atlikti. 

Užregistruotame sesijos darbų programos projekte – per 200 įstatymų ir nutarimų projektų. Iš jų 10 projektų priskirti prioritetinių projektų grupei. Tarp jų  7 yra susiję su Lietuvos naryste ES ir vienas svarbiausių kiekvienos rudens sesijos klausimų – kitų metų biudžeto svarstymas bei tvirtinimas.

Prie pagrindinių taip pat pagrįstai galima priskirti įstatymų projektus, susijusius su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu, vietos savivaldos tobulinimu.

Rudens sesijos metu numatoma tobulinti ir plėsti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sistemą, sudaryti sąlygas efektyviau ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, išmokant nukentėjusiems sąžiningą ir adekvačią kompensaciją.

Į šios kadencijos Seimo darbų programos projektą įrašyti ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už neapykantos nusikaltimus, kai nusikalstama veika padaroma išreiškiant neapykantą asmenims ar  dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.  Taip pat numatoma baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie viešai raštu ar žodžiu pritarė genocidui, SSSR ar nacistinės Vokietijos vykdytai agresijai, ją teisino  ar neigė.

Planuojama tobulinti Civilinį kodeksą bei Civilinio proceso kodeksą. Pakeitimais  bus siekiama išspręsti teisinio reguliavimo problemas ir modernizuoti civilinį procesą. Supaprastinti juridinių asmenų registravimo, steigimo dokumentų, juridinių asmenų registro duomenų keitimo ir juridinio asmens likvidavimo procedūras.

Šios kadencijos Seimas ketina toliau svarstyti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą.

Atsižvelgiant į esamą situaciją švietimo srityje, numatoma tobulinti Mokslo ir studijų įstatymą, siekiant užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, pagerinti mokslo ir studijų institucijų ir visos mokslo ir studijų sistemos valdymą, stebėseną ir priežiūrą; padidinti mokslo ir studijų institucijų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, kartu išplėtoti jų autonomiją ir veiklos laisvę, tiksliau apibrėžti mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų teises ir pareigas; pagerinti mokslo ir studijų sistemos veiklos atitiktį darbo rinkos poreikiams; sudaryti teisines sąlygas pagerinti ir efektyviai panaudoti mokslo ir studijų sistemos finansavimą.

Numatoma teisėjų darbo apmokėjimo sąlygas  reglamentuojančias nuostatas perkelti iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo į atskirą Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą, kuriame bus nustatyti nauji teisėjų pareiginių algų koeficientai.

Sveikatos sričiai priskirtame skyriuje įrašyti projektai galintys turėti esminės įtakos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei kokybės gerinimui. Tarp jų – Slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, reglamentuojantis bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę.

Rugsėjo mėnesį numatomos svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos turėtų sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, ypač tarp vaikų ir jaunimo, ribojant alkoholio prieinamumą, uždraudžiant alkoholio reklamą, griežtinant alkoholio pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus, draudžiant vartoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams ir kitomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į esamą avaringumo situaciją šalies keliuose, numatoma keisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo straipsnius, reglamentuojančius išorinę reklamą keliuose.

Notariato įstatymo pakeitimais bus siekiama patobulinti notaro paslaugų kokybę ir kt.

Atsižvelgiant į svarstymo metu pateiktus pasiūlymus, teikiamas rudens sesijos darbų programos projektas gali keistis.