Praktika universitetuose – reali ar dėl pliusiuko?

Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias, kurios reikalingos jo tolimesniam profesiniam tobulėjimui. Specialistas, turintis tvirtą praktikos ir teorijos pagrindą, yra kiekvieno darbdavio, ieškančio naujo darbuotojo, tikslas“, – įsitikinęs bendrovės „Hi-Steel“ įmonės direktorius Dainius Volskis.

Jo teigimu, praktika turėtų tęstis galbūt net daugiau nei vienerius metus, o jos intensyvumas derinamas pagal reikalingų įsisavinti modulių skaičių. D. Volskis sako, jog universitetai, norėdami paruošti geresnius specialistus, privalo atsižvelgti tiek į teorinę, tiek į praktinę studijų pusę, ieškoti būdų, kaip rinkai pasiūlyti tai, ko reikia.

Sparčiau didėja atlyginimas

Bendrovės „Karbonas“ vykdomasis direktorius Gintautas Jatulis pabrėžia, kad geri universitetai tiek dabar, tiek anksčiau studentams suteikia puikias teorines žinias, tačiau kol kas neskiria pakankamai dėmesio praktikai, todėl absolventai neturi pakankamai kompetencijos iš karto pilnavertiškai įsijungti į darbą ir atlikti pavedamas užduotis.

„Iš savo patirties žinome, jog pakankamai pasipraktikavę studentai jaučiasi labiau užtikrinti savo jėgomis, greičiau įsilieja į kolektyvą bei greičiau pradeda gauti didesnį atlyginimą. Visi darbuotojai atlaidžiau žiūri į jauną žmogų, stengiasi pataisyti jo klaidas ir kartu pasiekti puikių rezultatų“, – teigia G. Jatulis.

Anot jo, studentui atliekant tikslinę praktiką, skirtą konkrečiai darbo vietai gauti, jos nebūtina labai išplėsti – užtenka ir trijų mėnesių numatyto bandomojo laikotarpio.

Dalis studijų – realioje darbinėje aplinkoje

Buvęs švietimo ir mokslo ministras, visuomeninis Kauno mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais Dainius Pavalkis, pabrėždamas realios praktikos svarbą aukštosiose mokyklose, sektinu pavyzdžiu nurodo Kauno technologijos universitete (KTU) šiemet startuosiantį pirmąjį Lietuvoje išplėstinės praktikos modelį, suteikiantį galimybę studijų metais įgyti net iki vienerių metų praktinės patirties.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurios pasižymi stabilia ekonomika ir mažu nedarbo lygiu, praktinio mokymo dalis aukštojo mokslo sistemoje yra nepalyginamai didesnė už ekonomiškai silpnesnių šalių. Pavyzdžiui, Austrijoje siekia 11 proc., Vokietijoje 33 proc., Šveicarijoje 38 proc., o Olandijoje net 63 proc. visos studijų sistemos.

Profesorius D. Pavalkis tvirtina, jog būtent dėl tokių Europos Sąjungos šalių rodiklių, jaunų žmonių orientavimas specialybės klausimais Lietuvoje turi gerėti ir tapti priklausomu nuo įgytų ar įgimtų gebėjimų.

„Naudojantis informacinėmis technologijomis, personalizuojant mokymą per dualines ir jungtines programas bei daugiau į praktiką orientuojant aukštąjį mokslą, pasieksime geresnį įsidarbinimo lygį Lietuvoje. Žinoma, dalis akademinės bendruomenės gali prieštarauti, kad į universitetinį išsilavinimą siekiama įdiegti profesinio mokymo elementus, bet kiekvienas kompetentingas specialistas dalį studijų laiko privalo praleisti realioje darbinėje aplinkoje. Tik taip studentas žinos kam yra ruošiamas ir kas jo lauks pabaigus studijas“, – teigia D. Pavalkis.