- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gidas Šarūnas Jasiukevičius, geriau žinomas kaip Praeities žvalgas, kuria filmuotų patarimų seriją apie tai, kaip išgyventi, kas gali grėsti, jeigu viruso pandemija įsibėgės. Šįkart apie tai, ką vertėtų pakeisti savo būste, kad jame kritinės situacijos metu būtų galima saugiai leisti laiką.
Saugumo užtikrinimas
Atskira kalba yra apie gyvenamuosius namus ir apie butus. Gyvenantiems bute turiu blogų žinių. Namą yra lengviau paversti saugiu gyvenimui ekstremaliu metu ir išgyvenimui. Daugiau galimybių. Dar kitas niuansas – kai yra suirutė, miestuose gyventi yra gerokai pavojingiau. Užmiestyje, priemiestyje, kaime yra saugiau, nes ten mažesnė neramumų tikimybė.
Nežiūrint į tai, pakalbėsiu ir apie butą, ir apie namą. Visų pirma – apie tai, kaip pasiruošti, kad savo gyvenamoje vietoje galėtumėte išgyventi kuo ilgiau ir kaip įmanoma komfortiškiau.
Didelė dalis mano pasakojimų yra paremta ne tik teorija, ne tik kitų išgyvenimo ekspertų įžvalgomis, bet ir asmenine patirtimi.
Bendri dalykai, kurie tina tiek butui, tiek namui: saugumo užtikrinimas ir išgyvenimo galimybės, infrastruktūros sukūrimas. Būstą reikia padaryti tokį, kad į jį būtų sunku patekti. Kad būtų kaip įmanoma daugiau visokių barjerų, kad neprašytiems svečiams būtų kaip įmanoma sunkiau patekti į jūsų valdą.
Bute nelabai ką prigalvosi – pagrindinis dalykas yra šarvuotos durys. Ne medinės, ne kaustytos medinės ir ne pseudošarvuotos, o tikros plieninės išorinės buto durys. Kitas svarbus dalykas – langai. Jeigu jūs gyvenate pirmuosiuose aukštuose, patartina sudėti, jeigu yra plastikiniai langai, apkaustus. Jie apsunkina įsilaužimą. Kita didelė barjerinė priemonė – grotos ant langų.
Kitas svarbus aspektas – priešgaisrinė apsauga. Patarčiau namuose turėti gesintuvą, ir ne vieną. Pirkite universalų miltelinį, kad būtų galima ir ant atvirų elektros laidų purkšti. Būtini priešgaisriniai davikliai, detektoriai, kurie Lietuvoje dabar yra privalomi kiekvienuose namuose. Jeigu kils gaisras, įsijungs sirena, bus neįmanoma negirdėti, net jeigu kietai miegosite.
Didelė dalis mano pasakojimų yra paremta ne tik teorija, ne tik kitų išgyvenimo ekspertų įžvalgomis, bet ir asmenine patirtimi.
Dar yra pasyvūs gesintuvai, tik neišsiaiškinau, kur jų gauti. Štai yra kapsulė su milteliais, ji tvirtinama prie lubų. Kai nuo gaisro kapsulė įkaista iki, pavyzdžiui, 60 laipsnių, ji sprogsta ir pabyra gaisrą gesinantys milteliai. Vienos kapsulės pakanka 10 kv. m patalpai.
Jeigu dings elektra
Kalbant apie virusą, tai galioja ir namui, ir butui, labai patartina įsirengti tambūrą, tai yra, į būstą įeinama į nedidelę patalpą su durimis, o tik po to į kitas būsto patalpas. Tambūre galima nusimesti purvinus drabužius, kaukę, išsidezinfekuoti save. Kalba eina apie bet kokius užterštumus: cheminį, radiacinį, biologinį.
Bute tambūrą įsirengti galima už pusantro metro nuo durų pakabinant plėvelės uždangą, kaip barjerą. Tinka ir antklodė, pledas, bet geriausias barjeras - kuo mažiau laidus.
Kitas svarbius niuansas. Stiprus vėjas gali nutraukti laidus. Būna, kad sunku atstatyti elektros tiekimą ir tenka kažkiek laiko praleisti be elektros. Pavyzdžiui, gatvės apšvietimas prie manęs neveikė savaitę.
Tiek bute, tiek name, elektros dingimą galima išspręsti. Taip pat protinga turėti, kuo užsidangstyti langus, kad iš gatvės nesimatytų, jog pas jus yra šviesos, kai kituose namuose tuo tarpu jos nėra. Tai gali prikviesti nepageidaujamų svečių.
Kai keliavau po Šiaurės Korėją, kur su elektros tiekimu yra labai daug problemų, ji dažnai dingsta, Žmonės ten tiesiog pasikabinę saulės baterijas pastato išorėje. Saulės baterijos krauna automobilinį akumuliatorių, iš kurio išvedžioti laidai po butą. Tai šviesos nesukuria tiek, kiek mes įpratę, bet vis tiek tai yra gyvenimas ne tamsoje, galima pasikrauti mobilųjį telefoną. Tokių saulės baterijų, kuriomis galima krauti akumuliatorių, galima užsisakyti internete iš, pavyzdžiui, „Aliexpress“.
Vanduo ir būsto apšildymas
Dar kitas niuansas – šiluma. Gali taip nutikti, kad nebus šilumos, nes ne tik medicinos, bet ir kitos valstybinės sistemos gali susidurti su jas prižiūrinčių specialistų trūkumu, jeigu šie, pavyzdžiui, susirgtų ar pan. ir nebūtų, kas juos pakeičia.
Tiek name, tiek bute galima įsirengti krosneles. Pats įsigijau malkomis kūrenamą krosnelę. Nebelikus šildymo name, dalį jo patalpų reikėtų palikti nenaudojamų, visiems persikelti į kelias patalpas, kurias būtų galima šildyti nedidele krosnele, dūmtraukį prijungiant prie ventiliacijos angos. Ant tokios krosnelės galima ir maistą gaminti.
Maisto sandėliukas. Apie tai bus kitas vaizdo tinklaraštis. Vandens atsargos. Bute visą laiką šviežio geriamo vandens yra tualeto bakelyje. Jeigu situacija yra neaiški, siūlyčiau nusipirkti geriamo vandens. Pasiskaičiuokite – žmogui parai reikia maždaug 2 litrų vandens, jeigu jis nedirba sunkaus fizinio darbo ir yra nekarštas oras. Galima prisipilti vandens į vonią.
Kaip apsaugoti namą?
Namą nuo įsilaužimo apsaugoti šiek tiek sunkiau nei butą. Daugiau langų, atviras kiemas. Taisyklės tokios pačios: grotos ant langų, šarvuotos durys. Nepamirškite, kad jeigu garažas yra sujungtas su namu, o garažo vartai yra pakeliami, jie yra labai lengvai išardomi. Patarčiau turėti šarvuotas duris iš garažo į namus. Labai gera apsauga yra užtraukiamos šarvuotos žaliuzės. Jos apsaugo ne tik nuo įsilaužimo, bet ir nuo vėjo, langų išdaužymo, ką gali padaryti ne tik piktavaliai, bet ir krentantis medis.
Būtina patekimo į namą izoliacija – tambūras. Turėkite kuo uždangstyti langus.
Jeigu neturite grotų, gali praversti OSB drožlių plokštę. Prisukta ji apsaugos ir nuo langų išdaužymo, ir nuo įsilaužimo.
Namas, jeigu yra didelis, turbūt iš vieno akumuliatoriaus ir vienos saulės baterijos, jo neapšviesite. Pavyzdžiui, savo namuose turiu generatorių. Dingus elektrai tiesiog perjungiu jungiklį į kitą režimą, įjungiu generatorių ir visas namo namas yra aprūpintas elektra.
Gyvenant name yra labai paprastas vandens užtikrinimo šaltinis – šulinys. Jį iškasti man kainavo 400 eurų. Ir neturiu jokių problemų su vandens išgavimu.
Tik reikia turėti omenyje, kad maždaug kartą per metus, geriausiai pavasarį, kai tirpstant sniegui į šulinį prinešama visokio šlamšto, visą vandenį iš šulinio reikia išsiurbti, palaukti, kol šulinys vėl prisipildo, pripilti druskos – dezinfekuoti ir vėl viską išsiurbti.
Teritorijos apsauga. Galima nuklysti labai toli ir pasiūlyti pasiruošti smėlio maišų, jais apdėlioti aplink namą, teritoriją užtverti spygliuota viela. Esu „už“ spygliuotą vielą. Mano kiemas aptverta gyvatvore, o jos viduje esu ištempęs spygliuotą vielą. Tai yra tam, kad tie, kurie nori patekti į teritoriją arba kirsti kampą, to nedarytų. Spygliuota viela gyvatvorėje yra pakankamai nemalonus siurprizas.
Labai svarbu yra kiemo apšvietimas. Yra nebrangių žibintų, kuriems nereikia elektros energijos, jie sujungti su judesio jutikliais. Jų montavimas labai paprastas, o nauda – didelė.
Dar bus vaizdo tinklaraštis apie maisto atsargas, vandens filtravimą, ginklus, evakuaciją, kaip susiruošti kuprinę, kas joje turi būti, apie transporto priemones ir t.t.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką4
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika9
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...