Poreikis padėti, nors ir skaudama širdimi

„Tai sudėtingas darbas, kadangi nuolat susiduriama su problemomis ir graudžiomis istorijomis. Labai dažnai matome, kaip šeimos gyvena itin sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis ir tai virpina širdis. Tačiau mūsų teikiama pagalba ir patarimai nėra vienpusis aktas – šiandien mes patariame jiems, rytoj jie patars jau ukrainiečiams“, - taip apie Gruzijoje vykdomus Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamus projektus pasakoja organizacijos „Trust in Development“ vadovas dr. Gražvydas Jasutis.

- Kuo bendruomenėms, kuriose yra vykdomi vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektai, jie padeda? Ar jie yra toji pagalba, kuri, kaip sakoma, yra ne žuvies, o meškerės dovanojimas žmogui?

- Vystomojo bendradarbiavimo projektai prisideda prie bendruomenių socialinių gebėjimų ir pajėgumų raidos. Mūsų organizacija dirba su po-konfliktinėmis visuomenėmis. Šios visuomenės yra socialiai pažeidžiamos, dažnas jų narys turi rimtų psichologinių traumų, jas lydi ekonominis nepriteklius ir neaiškumas dėl ateities. Užsienio reikalų ministerija finansuoja mūsų projektus Gruzijoje, kurių pagalba sudaromos sąlygos apginti savo teises, plėtoti savo gebėjimus ir didinti verslumą.

Mes labai dažnai suvokiame Gruziją kaip svetingą ir vaišingą valstybę, kuri be jokios abejonės tokia ir yra, tačiau pamirštame, kad ten konfliktai įsižiebė dar 1990-1991 m., ir jų sureguliavimas lieka neaiškus. Visuomenė paveikta konfliktų, ir labai dažnai elementari pagalba ar patarimas atstoja milijoninius projektus. Pavyzdžiui, šiais metais vykdome projektą, kuris skatinta moterų verslumą iš okupuotų Akhlagorio teritorijų ir Pankisio slėnio. Praėjusiais metais rengėme žmogaus teisių apsaugos mokymus, kuriuose aktyviai dalyvavo moterys, norėjusios apginti savo teises.

- Pernai bei užpernai „Trust in Development“ vykdė projektus, kuriais stiprinamos moterų teisės pokonfliktinėse teritorijose. Šiemet „Trust in Development“ ir asmeniškai Jūs vykdote projektą „Moterų ekonominio ir socialinio aktyvumo stiprinimas Gruzijoje“. Kuo šalies, šiuo atveju Gruzijos, ekonomikai yra svarbu, kad daugiau moterų būtų verslo ir savo teisių suvokimo prasme būtų kuo raštingesnės?

- Mano manymu, moterys yra pilnateisės Gruzijos visuomenės narės, kurios sėkmingai dalyvauja politikoje, vadovauja verslams ir vykdo akademinę veiklą. Vis dėlto atokiuose Gruzijos regionuose susiduriama su stereotipiniu ir pasenusiu kultūriniu mąstymu dėl moters apibrėžto ir gana riboto vaidmens visuomenėje. Tokie stereotipai žalingi Gruzijos ekonomikai ir socialiniam gyvenimui, trukdo socialinei valstybės plėtrai, kliudo santykiams su ES, kuri gana įdėmiai seka žmogaus teisių raidą Gruzijoje.

- Su kokiais opiausiais dalykais Gruzijos moterų teisių srityje susidūrėte?

- Iš tiesų yra labai aktyvių moterų blokas, kurios dalyvauja politikoje. Net ir dabartinė Gruzijos gynybos ministrė yra moteris, ir būtų buvę sunku įsivaizduoti tokį atvejį prieš dešimt metų. Nemažai moterų buriasi po nevyriausybinių organizacijų skėčiu ir kolektyviai bando ginti savo teises bei prisidėti prie visuomenės raidos.

Tačiau reikia pripažinti, kad ypač didelė problema yra su moterimis, kurios nukentėjo nuo konfliktų ir buvo priverstos palikti savo namus. Priverstinai perkeltų moterų iš Abchazijos ir Pietų Osetijos yra virš šimto tūkstančių. Dėl konflikto jos turėjo ribotą galimybę įgyti išsilavinimą, jų gyvenimo sąlygos ir jas supanti aplinka neprogresuoja. Jų šeimos nariai gana dažnai vadovaujasi pasenusiais stereotipais, kuriuos reikia laužyti dabartinėje Gruzijos visuomenėje. Visa tai lemia vieną pagrindinių problemų, kuris yra smurtas šeimoje. Atokiuose Gruzijos regionuose paminamos moterų teisės vadovaujantis stereotipais, pavyzdžiui, teisė į darbą dažnai apsprendžiama vadovaujantis požiūriu į moteriškumą ar vyriškumą.

- Vykdėte projektą su priverstinai perkeltais asmenimis: „Trust in Development“ 2013 m. buvo projekto „Akhalgorio rajono problematika: priverstinai perkelti asmenys ir jų ateitis“ vykdytojas. Kokia yra šių žmonių istorija, po kurių konfliktų jie yra nuketėję, ko trūko šiems žmonėms, kiek laiko ir su kokiomis problemomis jie susiduria? Kaip galima šiems žmonėms padėti? Ar nuo 2013 m. pagerėjo šio konkretaus Akhalgorio rajono gyventojų socialinė padėtis?

- Iki 2008 m. Gruzijos-Rusijos konflikto Gruzijos centrinė vyriausybė kontroliavo ir administravo Akhalgori rajoną. Konflikto metu Rusijos pajėgos užėmė rajoną ir jį priverstinai paliko apie 8 tūkst. Gruzijos gyventojų. Šiuo metu de facto Pietų Osetijos administracija laikinai sudaro sąlygas tam tikros kategorijos asmenims atvykti į Akhalgorį. 2013 m. kovo mėnesį de facto Pietų Osetijos prezidentas pabrėžė, kad susisiekimas su Akhalgori bus nutrauktas už 6 mėn. ir asmenys turės pasirinkti savo gyvenamą vietą – Gruziją arba Pietų Osetiją. 2014 m. kovą de facto administracija paskelbė, kad išduoti leidimai kirsti administracinę sieną yra anuliuojami ir naujų leidimų išdavimą vykdys Pietų Osetijos KGB tarnyba. Nuo 2015 m. leidimų išdavimo tvarka buvo dar kartą sugriežtinta ir apribotas asmenų skaičius, galintis kirsti administracinę sieną. Tai sukelia dar didesnius teisinius, socialinius, humanitarinius ir žmogaus teisių pažeidimus bei indikuoja poreikį stiprinti priverstinai perkeltų asmenų socialinius ir ekonominius gebėjimus Tbilisio kontroliuojamoje teritorijoje, kadangi grįžimo perspektyvos de facto neegzistuoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad bedarbystė Tserovani, Tsilkani ir Prezeti privestinai perkeltų asmenų (PPA) gyvenvietėse siekia 95 proc. Jose veikia tik 16 smulkių verslų (pavyzdžiui, parduotuvė, vaistinė, duonos kepėjai, taksi), tačiau gyventojų skaičius viršija 10 tūkst. Jų socialinis užimtumas tampa jų pačių problema, kadangi Gruzijos vyriausybė teikia tik 40 larių pabėgėlių pašalpas. Su Akhalgorio priverstinai perkeltais asmenimis dirbame jau nuo 2013 m. 2013-2014 m. rengėme advokacijos kampanijas ir organizavome žmogaus teisių apsaugos seminarus, kurie teigiamai prisidėjo prie moterų teisių apsaugos. Mokymų metu jos gavo fundamentalią informaciją apie savo teises, pradėjo aktyviau kreiptis į Gruzijos institucijas dėl savo teisių apsaugos, pradėjo reikalauti tai kas joms priklauso. Šie maži žingsniai daro įtaką visai Gruzijos visuomenei, kuri auga ir perima europietiškas vertybes. Šiuo metu mes dirbame ties moterų verslumo ugdymo projektu, kurį finansuoja mūsų Užsienio reikalų ministerij, ir jį įgyvendinus tikimės konkrečių kiekybinių rezultatų.

- Kurių projektų rezultatus bei jų tęstinumą „Trust in development“ sekė ir toliau, po įvykdymo? Galbūt toliau bendraujate su žmonėmis, kuriems organizacija pagelbėjo, apmokė, galite papasakoti apie jų gyvenimų tolesnę klotį?

- Visi mūsų įgyvendinami projektai Gruzijoje yra tęstiniai. Nuo 2013 m. dirbame su Akhalgorio moterimis ir Pankisio slėnio gyventojais kistais (čečėnais). Būtent su šiomis bendruomenėmis yra užmegzti glaudūs ryšiai, atsiradęs tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas. Pirminiai projektai buvo tiriamieji, siekėme identifikuoti problemas ir bandėme ieškoti būdų, kaip jas spręsti pasitelkdami savo patirtį ir konsultuodamiesi su partneriais. Vietiniai gyventojai ypač dėkojo dėl mokymų žmogaus teisių klausimais, kurie padėjo iškelti ir kalbėti apie opias problemas jų visuomenėje (pavyzdžiui, skiriantis čečėnų porai, vaikai atitenka vyrams) ir kartu su senolių taryba jas spręsti.

- Kokios patirties organizacijai ir asmeniškai jos nariams duoda tokių projektų vykdymas, bendravimas su pagalbos reikalingais žmonėmis? Ar tokia Lietuvos ir jos organizacijos pagalba tėra vienpusis aktas, ar mūsų šalis ir jos organizacijos kažko iš to ir pasisemia?

- Tai gana sudėtingas darbas, kadangi nuolat susiduriama su problemomis ir graudžiomis istorijomis. Labai dažnai matome kaip šeimos gyvena itin sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis ir tai virpina širdis. Tokie projektai stiprina organizacijos institucinius gebėjimus ir, žinoma, augina organizacijos narių raumenis. Mūsų organizacija gana neblogai žinoma Gruzijoje, nepaisant to, kad mes neįgyvendiname projektų už milijonus eurų. Mūsų teikiama pagalba ir patarimai nėra vienpusis aktas – šiandien mes patariame jiems, rytoj jie patars jau ukrainiečiams.

- Kokių yra pasvarstymų apie dalyvavimą programoje ateityje – ar organizacija toliau joje dalyvaus? Galbūt turėtumėte rekomendacijų dėl Lietuvos teikiamos paramos efektyvesnio paskirstymo?

- Organizacija tęs savo veiklą, pagrindinį dėmesį skirdama posovietinei erdvei ir ten teberusenantiems konfliktams. Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už paramos skirstymą ir, manau, tai daro tikrai gerai. Pagrindinė problema yra resursai, kurie yra gana riboti, ir tokiu būdu mūsų galimybės teikti paramą taip pat yra ribotos.

„Trust in Development“ Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektai

„Trust in Development“ 2013 m. buvo projekto „Akhalgorio rajono problematika: priverstinai perkelti asmenys ir jų ateitis“ vykdytojas. Projekto tikslas buvo sustiprinti institucijų ir pilietinės visuomenės gebėjimus spręsti rajono socialines problemas. Projekto vykdymo metu surengti mokymai, kuriuose pagrindinis dėmesys skirtas Gruzijos ir Pietų Osetijos konflikto metu priverstinai perkeltų asmenų iš Akhalgori rajono problemoms.

2014 m. organizacija parengė ir vykdė projektą „Moterų teisių stiprinimas atokiuose Gruzijos regionuose: Pankisio slėnio atvejis“, kuriuo siekta įvertinti moterų teisių būklę Pankisio slėnyje ir prisidėti prie jų stiprinimo. Jo metu 17 moterų dalyvavo 1 d. trukmės mokymuose apie jų teises ir galimybes tas teises įtvirtinti; 23 moterys dalyvavo seminare, kurioje EIVT ir Europos Komisijos atstovai Gruzijoje, Gruzijos moksliniai ekspertai aptarė moterų teisių padėtį Pankisio slėnyje; mokslinio straipsnio anglų kalba, publikuoto keliuose tarptautiniuose moksliniuose portaluose, ir mokslinio leidinuko anglų kalba dėka daugiau žmonių išgirdo apie Pankisio slėnio moterų teisių padėtį.

Tais pačiais metais organizacija vykdė projektą „Moterų teisių stiprinimas pokonfliktinėse teritorijose: Akhalgorio rajonio atvejis“ siekiant įvertinti moterų teises pokonfliktinėje (Pietų Osetijos) teritorijoje ir prisidėti prie jų stiprinimo. Jo metu 11 moterų iš Pietų Osetijos atvyko į Tbilisį, aptarė savo padėtį ir teises, dalyvavo/sužinojo įžanginiuose mokymuose apie savo pilietines teises.

Šiemet „Trust in Development“ ir asmeniškai p.Gražvydo Jasučio vykdomas projektas „Moterų ekonominio ir socialinio aktyvumo stiprinimas Gruzijoje: Pankisio slėnis ir Akhalgori“, kuriuo siekiama prisidėti prie Pankisio slėnio (Šiaurės Gruzija, Kakheti regionas) moterų socialinio ir ekonominio aktyvumo stiprinimo; prisidėti prie Akhalgorio (gyvenančių Prezeti, Tserovani ir Tsilkani pabėgėlių gyvenvietėse) moterų socialinio ir ekonominio aktyvumo stiprinimo. Numatomi projekto rezultatai – moterys įgis žinias apie nuosavo smulkaus verslo steigimą (15 moterų)/ verslo administravimo tobulinimą (15 moterų); tarptautinė bendrija sužinos daugiau apie Pankisio slėnio ir Akhalgori moterų problematiką.