Politologas: „pliušinių meškučių“ istorijoje laimi A.Lukašenka

Skambiais pareiškimais besišvaistąs Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ir vėl laimi. Nei ES, nei Lietuva deramo atkirčio švedų lėktuvėlio ir „pliušinių meškiukų“ istorijoje duoti nesugebėjo. Tai sako politologas Vytis Jurkonis.

– Ar skambūs Baltarusijos lyderio pareiškimai apie galimas bausmes Lietuvai turės kokių padarinių Lietuvos ir Baltarusijos diplomatiniams santykiams, ar tai tik tradicinis oro virpinimas?

– Nemanau. Šis incidentas su švedų lėktuvėliu ir meškiukais bei po jo daryti pareiškimai visiškai nieko nekeičia. Dabar tas įvykis dirbtinai pučiamas. o A.Lukašenka savo grasinimu Lietuvai „kam kam, o jau Lietuvai maža nepasirodys“ turėjo parodyti savo rėmėjams, taip pat Rusijai, kas yra tikrasis šeimininkas. Esą nebus tokių, kurie liks nenubausti, ir panašiai.

Be to, prieš rugsėjo pabaigoje vyksiančius Baltarusijos parlamento rinkimus patogu parodyti, kad yra neva daug suinteresuotų valstybių, besikišančių į šalies vidaus politiką, ir A.Lukašenka su tomis valstybėmis atkakliai kovoja.

– Kitaip tariant, A.Lukašenkos pareiškimai visų pirma skirti Baltarusijos liaudžiai?

– Didžiąja dalimi taip, jie nukreipti į vidų. Tai, ką „pasigavo“ mūsų žiniasklaida – jo pasakymą, kad Lietuvai „maža nepasirodys“ – pernelyg sureikšminama. Mes jau nagrinėjame to pasisakymo padarinius, tačiau, mano galva, tai pernelyg sureikšminama. Režimas siekia nukreipti dėmesį – kad kalbėtume ne apie žmogaus teisių pažeidimus. Štai Lietuvoje kalbame tik apie technines akcijos detales: civilinės aviacijos taisykles; iš kur lėktuvas kilo, kur leidosi. Režimas būtent to ir siekia. Tam ir skirtos A.Lukašenkos kalbos.

Pridurčiau, kad tai ne pirmas kartas, kai oficialusis Minskas sugeba išprovokuoti tiek valstybių kaimynių, tiek Briuselio reakciją. Panašiai buvo šių metų pavasarį, kai vėl buvo atšaukiami ambasadoriai. Po pastarojo incidento ir vėl svarstomas toks pats veiksmas – atšaukti ambasadorius.

Rugsėjo pabaigoje Baltarusijoje vyks parlamento rinkimai, tad galime įsivaizduoti, kaip jie vyks, jei nebūtų visų ES ambasadorių. Ar tai į naudą demokratinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams? Vargu. Tai naudinga tik režimui.

– Bet Briuselis turėtų reaguoti į Švedijos ambasadoriaus atšaukimą?

– Taip, turėtų. Tačiau tiek ES, tiek Lietuvos situacija tokia, kad jos visada bent žingsniu atsilieka. Esame priversti reaguoti, bet procedūros ilgos, o visa tai naudinga Baltarusijos režimui.

Akivaizdu, kad šiandien iniciatyvą perėmė Minskas. Iš pradžių pasirinko tylėjimo taktiką ir žiūrėjo, kuo tai baigsis. Kai paaiškėjo, kad Baltarusijos oro erdvėje – akivaizdžios skylės, išsyk prireikė pasiaiškinimo. Visų pirma Rusijai.

Be to, reikėjo atleisti aukšto rango pareigūnus. Manau, buvo išnaudotas ir šis įvykis, jei žinybose apsivalyti vis dėlto reikėjo. O tada buvo eliminuotas ir didžiausios donorės Švedijos ambasadorius, kuris pastaruosius kelerius metus Minske veikė itin aktyviai.

Dabar ES Briuselyje prasidės svarstymai, kaip čia reaguoti, o apie artėjančius rinkimus Baltarusijoje niekas nekalbės. Juoba apie planus, kaip čia juos stebėti ir pan. Taigi, po mėnesio iniciatyva iš tiesų A.Lukašenkos rankose. Ir veiksmai dėliojami pagal oficialiojo Minsko scenarijų.

– Taip, matyt, yra dėl to, kad nei Lietuva, nei ES neturi aiškios užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu. Šis incidentas su lėktuvėliu ir po to buvę pareiškimai tai tik patvirtino?

– Absoliučiai. Ir tai parodo esminę problemą. Ji, beje, liečia ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, kitas valstybes kaimynes. Taip pat Briuselį. Akivaizdu, kad konkrečios politikos Baltarusijos atžvilgiu nėra: blaškomasi tarp sankcijų ir dialogo. Ir nei viena, nei kita iki galo neįgyvendinama.

Sankcijų imamasi, tačiau jos tėra „pro forma“. Taip pat nematyti ir dialogo – nėra nei konkrečių pasiūlymų, tik režimo reikalavimai. Dėl to atrodome nenuoseklūs. Ir būtent dėl šios priežasties, kai nutinka panašių incidentų, visąlaik atsiliksime, negalėsime deramai ir greitai, efektyviai sutvarkyti reikalų.

– Oficialusis Minskas jau ne pirmą sykį Lietuvai grasina sankcijomis, tačiau, kaip matome, lig šiol tai tebuvo vien žodžiai. Tai liudija eksporto rodikliai, tranzitas ir pan. Ir po pastarųjų Batkos pareiškimų viskas tekės įprasta vaga?

– Manau, kad taip. Iš tiesų, pas mus, Lietuvoje, labai nuogąstaujama ir dirbtinai keliama baimė: „O jeigu A.Lukašenka dabar ims ir atsakys kokiomis nors simetriškomis priemonėmis“, tarkime, apribos tranzitą per Lietuvą. Tačiau rodikliai daug ką pasako: Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas auga. Tai liudija viena: A.Lukašenka šiandien negali sau leisti imti ir atsisakyti ekonomiškai pelningų Baltarusijai dalykų. Jis negali pasirinkti alternatyvių tranzito maršrutų, jei tai Baltarusijai bus ekonomiškai nenaudinga. Po ekonominės krizės Baltarusijoje jis turi daug nuostolių. Ir negali sau leisti prabangos daryti ekonomiškai nenaudingus sprendimus.

– Vadinasi, Lietuvai į šį incidentą su lėktuvėliu būtų geriausiai nereaguoti? Užsienio reikalų ministerija lig šiol tokios taktikos ir laikosi.

– Pirma, reikia išsiaiškinti, ko mes norime, jei kalbame apie santykius su Baltarusija. Jei kalbame apie šį konkretų atvejį, viena iš taktikų, kurios, beje, kurį laiką laikėsi ir oficialusis Minskas, tą incidentą nutylėti. Ir tik po to, kai Baltarusijos valdžia suprato, kad to padaryti nepavyks, ėmėsi tokios aktyvesnės politikos, puolamosios taktikos. To padarinys – Lietuvos valdžia yra apkaltinta, kad „kaip pelytės po šluota tyli“. Veltis į tokią diskusiją, Lietuvai, manau, neprasminga.

O Lietuvoje kylantys klausimai – kodėl lėktuvas nebuvo pastebėtas; o jei buvo, tai kodėl apie tai nieko nežinojome ir panašiai – tai visai kito plano dalykai. Tai liudija arba tai, kad turime tam tikrų problemų oro erdvės gynybos srityje. Arba komunikacijos bėdų. Tačiau su Baltarusija tai neturi nieko bendra. Ir čia nėra ką Baltarusijai aiškintis.

– Nuo incidento prabėgo mėnuo. Krašto apsaugos ministerija tokio incidento buvimą neigia, o Civilinės aviacijos administracija lyg ir patvirtina. Kaip vertinti tokius prieštaringus pareiškimus?

– Akivaizdu, kad turime bėdų su tarpžinybine komunikacija. Nuo incidento prabėgo mėnuo, o mes taip lėtai reaguojame. Pasirodė, kad neturime nei sau, nei valstybėms kaimynėms paruoštų atsakymų. Vadinasi, per mėnesį atsakingos tarnybos nesugebėjo net susidėlioti savo kalbėjimo plano. Ir tai labai blogai. Tai – Lietuvos silpnoji vieta.

Beje, panašiai buvo ir tuomet, kai Lietuvoje kilo skandalas dėl žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliacko. Jau tada buvo akivaizdu, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas stringa. Šias pamokas vis dėlto reikėtų išmokti.

Manau, kad susijusios žinybos, kuruojančios šiuos klausimus, turėtų susitarti ir išsinagrinėti šį atvejį. Jokiu būdu nepūsti šios istorijos dar labiau. Klaidų ir incidentų visur pasitaiko. Šis lėktuvėlio atvejis – tikslinių žinybų, o ne parlamento, ne visuomenės ir ne žiniasklaidos reikalas.

Manau, atsakingos institucijos pajėgos išsiaiškinti, kas ko nepadarė, kas blogai komunikavo ir koordinavo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Neturit jūs apie ką rašyti.

politologui is cirko

politologui is cirko portretas
ES Lietuva ir Svedija turi atsiklaupti ir atsiprasyti baltarusiu liaudies uz savo chamiska elgesi... kito kelio nera - ponai.....

Zampolit

Zampolit portretas
Čia ne politologas, o tik bandantis kilti karjeros laiptais eilinis "pyzdelščikas".
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių