- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiniasklaidoje blogai nušviečiama Lietuva nėra pagrindinis Kremliaus propagandos šaltinis – Rusijai labai pravarti korupcija Lietuvoje, sako politologas Vytis Jurkonis. „Tiek valstybės institucijos, tiek ekspertai, tiek pati visuomenė turi stengtis įveikti korupciją, nes tai pagrindinė Lietuvos valstybės pažeidžiamumo priežastis [...]. Rusija, Kremlius gali veikti per korumpuotus pareigūnus, verslininkus“, – pabrėžia jis.
Politologo nuomone, netransliuoti Rusijos kanalų – ne vienintelis būdas kovoti su propaganda. Daug svarbiau, pastebi V. Jurkonis, neignoruoti rusakalbių bendruomenės.
– Pone Jurkoni, kokias Rusijos propagandos sritis pastebite ?
– Reikia atskirti porą dalykų. Viena, kai visa Kremliaus propagandos mašinerija orientuojama į rusakalbių bendruomenę, daugiausia – į Rusijos piliečius, bandant iškraipyti istoriją, istorinius faktus ir pan. Žinoma, tai mus žeidžia.
Bet kita, kai bandoma klaidinti mūsų visuomenę, interpretuojant tuos pačius įvykius Ukrainoje, regione, bandant diskredituoti mūsų valstybės institutus, pakeisti pasitikėjimą valstybe. [...] Balsuojant dėl atominės elektrinės, buvo vykdoma ir aktyvi politika.
Taigi Lietuva iš tikrųjų yra pažeidžiama. Išjungti Rusijos kanalus – nėra vienintelis būdas kovoti su Rusijos propaganda, nes svarbiausia, kad alternatyvų, ypač rusakalbei bendruomenei, yra labai nedaug.
– Ar didžiuliame informacijos sraute mes sugebame atsirinkti tai, kas tikra?
– Taip pat yra du aspektai. Pirmas – lietuvių bendruomenė, Lietuvos piliečiai, kalbantys bent keletu kalbų. Žinoma, jie gali pasirinkti skirtingus šaltinius ir pan. Rusakalbių bendruomenė, kuri nėra tokia maža (nors ir ne tokia kaip Latvijoje ar Estijoje), labai daug alternatyvų neturi. Be abejo, galima kalbėti apie internetą, bet manau, kad iš dalies rusakalbių bendruomenė Lietuvoje pamiršta, bent jau informacijos prasme.
Kitas dalykas – mūsų žiniasklaida. Žinoma, parama V. Putinui auga dėl įvairiausių priežasčių: dėl sukeltos isterijos, karo Ukrainoje, bandymų nukreipti dėmesį nuo ekonominių problemų. Bet kai kurių mūsų sociologų tvirtinimai, kad parama V. Putinui tikrai yra 87 proc., man atrodo mažų mažiausiai keisti. O jei Rusijos žiniasklaida sugeba paveikti mūsų sociologus, dėstytojus, žinoma, eiliniai piliečiai tokiai informacijai kur kas imlesni.
– Ko lietuviai gali imtis prieš Rusijos propagandos mašineriją?
– Visų pirma reikia atlikti namų darbus. Tiek valstybės institucijos, tiek ekspertai, tiek pati visuomenė turi stengtis įveikti korupciją, nes tai pagrindinė Lietuvos valstybės pažeidžiamumo priežastis (ne tik žiniasklaidoje blogai nušviečiama Lietuva). Rusija, Kremlius gali veikti per korumpuotus pareigūnus, verslininkus ir t. t.
Kita vertus, kaip jau minėjau, reikia dirbti su rusakalbių bendruomene, kad ji nebūtų pamiršta ar ignoruojama, nes kuo labiau ji yra ignoruojama, tuo labiau tampa paveiki išorės jėgoms.
O pats svarbiausias dalykas, žinoma, viską matyti ne tik Lietuvos politikos, bet viso regiono ir globaliame kontekste. Tai, kas vyksta Rusijoje, mums privalu žinoti – tik taip mes suprasime, kodėl tai vyksta, kas iš tikrųjų dedasi Ukrainoje ir kokios grėsmės mūsų laukia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...