Politologai skandale dėl FNTT pasigenda paaiškinimų visuomenei

Lietuvos politologai sako pasigendantys aiškių atsakymų į klausimus, kurie visuomenėje kilo po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo.

Politologas Antanas Kulakauskas teigia, kad tai atspindi trečiadienį prie Prezidentūros įvykęs mitingas prieš, jo teigimu, „nedemokratinį valdžios elgesį, kai sprendimai priimami visiškai nepaaiškinant visuomenei“.

„Žinoma, kad šie pareigūnai per ilgą savo tarnybos laiką yra nusipelnę Lietuvai vykdydami teisingumą, už tai apdovanoti ir dabar per kelias dienas jie pasidaro nereikalingi. Ypač FNTT vadas, dėl kurio, berods, nebuvo abejojama ir melo detektoriaus parodymais. Logiškai galvojant išeina, kad jis nuimtas tiktai už tai, kad gynė pavaduotoją arba kažkam apskritai svyla uodega ir nereikia, kad kažko būtų. Visuomenės protestas šiuo atveju yra teisingumo gynimas ir reikalavimas, kad valdžia laikytųsi demokratinės politikos“, - BNS ketvirtadienį sakė politologas.

Pasak jo, vieta mitingui prie Prezidentūros buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes prezidentė Dalia Grybauskaitė iki šiol demonstravo, kad kovoja su oligarchija.

„Bet padarytas veiksmas nuimant FNTT vadovus yra tipiškas oligarchinės politikos pavyzdys ir prezidentė - nežinia, gal ji turi daugiau informacijos - kažkodėl jam pritaria. Tada reikėtų paaiškinti visuomenei, kokios ten aplinkybės. Nes priešingu atveju ir atrodo, kad valdžia savo politiką vykdo ne demokratiniais atviros politikos pagrindais, o prisidenginėdama įvairiomis pažymomis, kurios yra ar nėra valstybės paslaptis, o gal tik valdžios pareigūnų paslaptis“, - kalbėjo A.Kulakauskas.

Pasak jo, norint aiškintis buvusio FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado veiksmus, pirmiausia buvo galima laikinai stabdyti jų įgaliojimus, o ne iškart atleisti iš darbo.
„Apskritai gerai, kad vis dėlto prasidėjo tyrimas ir įsijungė parlamentas, nes šiaip abstrakčiai visą laiką kalbama apie bėdas teisėsaugoje, o kai prieinama konkrečios situacijos, liečiančios konkrečius žmones, staiga pradedama elgtis atvirkščiai. Vis dėlto, Lietuvos visuomenė nėra tokia, kad dabar jau tyliai sutiks ir viską prarys“, - sakė A.Kulakauskas.

Politikos ekspertas Vytautas Dumbliauskas BNS sakė, kad dėl D.Grybauskaitės laikysenos FNTT istorijoje galimas tam tikras „įskilimas visuomenėje“ šalies vadovės atžvilgiu. To ženklas, anot jo, yra S.Daukanto aikštėje įvykęs mitingas.

„Gal dalis visuomenės kažkiek pradės žvelgti kitaip į prezidentę, nes tikrai jos populiarumas buvo praktiškai visuotinis. (...) Žmonės jaučia, kad ji priešinasi stambių pinigų valdžiai ir bando kažką daryti, bet šita istorija su FNTT klaustukų iškėlė. Tų klaustukų tiek daug, kad atsakymų aš kol kas nerandu“, - teigė politologas.

Jo nuomone, dėl FNTT vadovų atleidimo gali atšalti didžiausios valdančiosios konservatorių partijos santykiai su prezidente.

„Matosi, kad konservatorių vadovybė neslepia savo nepasitenkinimo tais veiksmais“, - sakė

V.Dumbliauskas, tačiau pridūrė, kad valdančioji koalicija tikriausiai nežlugs, nes konservatoriai neturi kuo pakeisti liberalcentristų.

Prokuratūros prašymu dėl informacijos nutekinimo Valstybės saugumo departamentui atlikus tyrimą vidaus reikalų ministras R.Palaitis panaikino V.Gailiaus ir V.Giržado leidimus dirbti su slapta informacija, o vėliau atleido juos iš pareigų. FNTT pareigūnai šį sprendimą apskundė teismui.

Lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“. Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoras“.