- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkija ir Lietuva turėtų siekti dialogo, nes ultimatyvių reikalavimų kėlimas tik didina susipriešinimą, rašo bendrą straipsnį paskelbę Lietuvos ir Lenkijos politologai Vytis Jurkonis ir Wojciechas Borodzicz-Smolinski.
„Lenkijai vis labiau pereinant į puolimą, Lietuva natūraliai užima gynybinę poziciją. Reikalavimai vargu ar bus veiksmingi, jie prives tik prie nesibaigiančių raginimų atsilyginti, taip diskredituojant abi šalis“, - rašoma straipsnyje, kuris paskelbtas interneto žurnale „New Eastern Europe“.
„Lenkija, kurdama politiką Lietuvos atžvilgiu, turėtų atsižvelgti į savo pačios patirtį santykiuose su kaimynais. Kaip objektyviai didesnė šalis, Lenkija turėtų įvertinti istorinius faktus, taip pat giliai įsišaknijusį susirūpinimą ir nuoskaudas kaimyninėse valstybėse“, - rašo politologai.
W.Borodzicz-Smolinski yra Tarptautinių santykių centro Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas, o V.Jurkonis - Rytų Europos studijų centro ekspertas.
Jie teigia, kad aiškinantis dabartinio konflikto priežastis svarbu įvertinti ir istorinį kontekstą.
Kaip rašoma publikacijoje, dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo svarstoma galimybė veikti Lietuvos vyriausybei emigracijoje Lenkijoje, kita vertus, tuo metu lenkų mažuma rėmė Rusijos inspiruotą idėją sukurti Lietuvos autonomiją Sovietų Sąjungos sudėtyje - lenkai dažnai linkę pamiršti šią „detalę“.
Pasak politologų, akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos kivirčas yra naudingas Rusijai, kuri gali mėginti tuo pasinaudoti.
„Sąlyginai lengva žaisti žaidimą su rusų mažumomis Latvijoje ir iš dalies Estijoje, bet Lietuva, kurioje rusai sudaro kiek per penkis procentus, sunkiai telpa į nacionalistinių Baltijos šalių kuriamą įvaizdį. Todėl siekiant parodyti Lietuvą kaip šalį, kuri tariamai pažeidinėja žmogaus teises, Maskvai reikia lenkų ir rusų mažumų Lietuvoje aljanso“, - nurodo V.Jurkonis ir W.Borodzicz-Smolinski.
Jų teigimu, natūralių nuogąstavimų kelia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bendradarbiavimas rinkimuose su Rusų aljansu.
„Lenkų ir rusų aljansas atrodo kaip nesusipratimas ir natūraliai kelia susirūpinimą, kad jei ne Varšuva, tai bent LLRA gali tapti patogiu Rusijos instrumentu. Žinant Lietuvos istoriją, toks susirūpinimas atrodo pagrįstas“, - rašoma straipsnyje.
Politikos ekspertai taip pat atmeta kai kurių Lenkijos politikų argumentus, esą kantrybė iki šiol neatnešė jokių rezultatų, todėl reikia keisti politiką.
„Reikia kelti klausimą, ar pasiekta kokios nors pažangos, pakeitus supratingumą ir kantrybę agresyvesne politika, kuri remia lietuvius prie sienos? Pavyzdžiui, 2008 metais 51 procentas lietuvių sakė nesijaudinantys dėl dvikalbių ženklų, o dabar 80 proc. yra griežtai prieš. Ar kas nors tai pavadintų efektyvumu?“, - retoriškai klausia politologai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną3
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...