Politologai: Lenkija turėtų siekti dialogo, užuot kėlusi reikalavimus

Lenkija ir Lietuva turėtų siekti dialogo, nes ultimatyvių reikalavimų kėlimas tik didina susipriešinimą, rašo bendrą straipsnį paskelbę Lietuvos ir Lenkijos politologai Vytis Jurkonis ir Wojciechas Borodzicz-Smolinski.

„Lenkijai vis labiau pereinant į puolimą, Lietuva natūraliai užima gynybinę poziciją. Reikalavimai vargu ar bus veiksmingi, jie prives tik prie nesibaigiančių raginimų atsilyginti, taip diskredituojant abi šalis“, - rašoma straipsnyje, kuris paskelbtas interneto žurnale „New Eastern Europe“.

„Lenkija, kurdama politiką Lietuvos atžvilgiu, turėtų atsižvelgti į savo pačios patirtį santykiuose su kaimynais. Kaip objektyviai didesnė šalis, Lenkija turėtų įvertinti istorinius faktus, taip pat giliai įsišaknijusį susirūpinimą ir nuoskaudas kaimyninėse valstybėse“, - rašo politologai.

W.Borodzicz-Smolinski yra Tarptautinių santykių centro Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas, o V.Jurkonis - Rytų Europos studijų centro ekspertas.

Jie teigia, kad aiškinantis dabartinio konflikto priežastis svarbu įvertinti ir istorinį kontekstą.

Kaip rašoma publikacijoje, dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo svarstoma galimybė veikti Lietuvos vyriausybei emigracijoje Lenkijoje, kita vertus, tuo metu lenkų mažuma rėmė Rusijos inspiruotą idėją sukurti Lietuvos autonomiją Sovietų Sąjungos sudėtyje - lenkai dažnai linkę pamiršti šią „detalę“.
Pasak politologų, akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos kivirčas yra naudingas Rusijai, kuri gali mėginti tuo pasinaudoti.

„Sąlyginai lengva žaisti žaidimą su rusų mažumomis Latvijoje ir iš dalies Estijoje, bet Lietuva, kurioje rusai sudaro kiek per penkis procentus, sunkiai telpa į nacionalistinių Baltijos šalių kuriamą įvaizdį. Todėl siekiant parodyti Lietuvą kaip šalį, kuri tariamai pažeidinėja žmogaus teises, Maskvai reikia lenkų ir rusų mažumų Lietuvoje aljanso“, - nurodo V.Jurkonis ir W.Borodzicz-Smolinski.

Jų teigimu, natūralių nuogąstavimų kelia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bendradarbiavimas rinkimuose su Rusų aljansu.

„Lenkų ir rusų aljansas atrodo kaip nesusipratimas ir natūraliai kelia susirūpinimą, kad jei ne Varšuva, tai bent LLRA gali tapti patogiu Rusijos instrumentu. Žinant Lietuvos istoriją, toks susirūpinimas atrodo pagrįstas“, - rašoma straipsnyje.

Politikos ekspertai taip pat atmeta kai kurių Lenkijos politikų argumentus, esą kantrybė iki šiol neatnešė jokių rezultatų, todėl reikia keisti politiką.

„Reikia kelti klausimą, ar pasiekta kokios nors pažangos, pakeitus supratingumą ir kantrybę agresyvesne politika, kuri remia lietuvius prie sienos? Pavyzdžiui, 2008 metais 51 procentas lietuvių sakė nesijaudinantys dėl dvikalbių ženklų, o dabar 80 proc. yra griežtai prieš. Ar kas nors tai pavadintų efektyvumu?“, - retoriškai klausia politologai.


Šiame straipsnyje: Lietuva-LenkijaLenkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

UWAGA

UWAGA portretas
UWAGA : Antivalstybinis "Kurier Wilenski" (finansuojamas iš Lenkijos) blokuoja ir naikina komentarus apie Rytų Lietuvos okupacinius padarinius. Pavyzdžiui, jau sunaikino komentarus, kuriuose buvo pateikta informacija apie vokiečių agentą lenkų generolą J.Pilsudskį, kuris atidavė vokiečiams lenkų pajūrio teritorijas (Dancigo koridorius) mainais už Rytų Lietuvos okupaciją, grubiai sulaužė Lenkijos-Lietuvos Suvalkų sutartį.Lenkų bendruomenė dezinformuojama.Čia būtinas VSD tyrimas ir kontrolė.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių