Politikai: prokuroro skyrimo tvarka neatitinka europinės praktikos

Lietuvoje nustatyta generalinio prokuroro ir generalinio policijos komisaro skyrimo tvarka neatitinka europinės praktikos, sako politikai. Kita vertus, jie pripažįsta, kad pakeitus pareigūnų skyrimo tvarką, dėl to esminių pertvarkų policijoje ar prokuratūroje neįvyks.

„Žiūrint Europos valstybių praktiką, nė vienos šalies policijos vadovo neskiria nei prezidentas, nei karalius (...) Dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos - mes irgi balta varna“, - pirmadienį BNS sakė opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas.

Jis komentavo Seimui pateiktą Policijos veiklos įstatymo projektą, pagal kurį, be kitų dalykų, siūloma, jog policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skirtų ir atleistų Vyriausybė. Dabar generalinį policijos komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.

Dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos Seime sudaryta darbo grupė, kuri iki rugsėjo 15 dienos turėtų parengti Konstitucijos pataisų projektą dėl prokuratūros sistemos pavaldumo. Skelbta, kad gali būti svarstomas prokuratūros perdavimas vykdomajai valdžiai.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.Tokias iniciatyvas prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pavadino „mėginimu politizuoti teisėsaugos institucijas“.

„Nemanau, kad skyrimo tvarkos pakeitimai ką nors naujo ryškaus įneštų į tų institucijų veiklą. Tačiau galima žiūrėti europinę patirtį, ir ji būtų pakeitimų naudai“, - pirmadienį BNS sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Ir jis, ir J.Sabatauskas pabrėžė, kad už saugumą ir viešąją tvarką šalyje atsakinga Vyriausybė, todėl ji privalo turėti instrumentų tai funkcijai vykdyti.„Jeigu Vyriausybė turi per mažai įtakos, tai ji negali prisiimti atsakomybės“, - tvirtino konservatorius.Jo teigimu, generalinio policijos komisaro skyrimo tvarka šiuo metu esanti per daug sudėtinga.

„Dabartinė sistema susiklostė istoriškai. Tam tikru momentu, nors gal ir dabar, pasitikėjimas Vyriausybe nebuvo itin didelis, o prezidento reitingai - aukšti. Dėl to policijos vadovo skyrimas buvo susietas su prezidento institucija. Dabar pagal įstatymo projektą, labiau žiūrėsime į Europos šalių patyrimą“, - dėstė J.Razma.

Kalbėdamas apie generalinio prokuroro skyrimo tvarkos keitimą, konservatorius abejojo, ar Seime pavyktų surinkti tiek balsų, kad būtų pakeista Konstitucija.

Šiuo metu pagrindinio šalies įstatymo 118 straipsnis numato, kad „generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu“.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pabrėžė, jog svarbiausia - užtikrinti minėtų institucijų kontrolę."Jeigu tie pakeitimai padėtų sustiprinti institucijų veiklos kontrolę, galima juos svarstyti, - sakė jis. - Kartais vykdydami parlamentinę kontrolę susiduriame, kad tos institucijos nepateikia visos informacijos.

„Kita vertus, jis pripažino, kad vien vadovų tvarkos pakeitimas “pačios sistemos nepakeis„.“Reikia žiūrėti visą sistemą, kam institucijos atskaitingos ir kaip ta atskaitomybė vykdoma„, - pabrėžė “darbietis".

Paklausti apie galimą prokuratūros ir policijos politizavimą, pakeitus jų vadovų skyrimo tvarką, politikai sutarė, kad to reikėtų vengti.

„Mūsų frakcija tikrai tokių siekių neturi. Juk neteikėme tokių pasiūlymų kadencijos pradžioje. Siūlymus teikti kadencijos pabaigoje siekiant politizuoti, nėra labai logiškas tvirtinimas“, - teigė J.Razma.

Tuo metu J.Sabatauskas sakė, kad nė viena valdžia neatsispiria pagundai paskirti naujus pareigūnus.„Su mūsų politine kultūra kiekviena atėjusi valdžia siekia anksčiau paskirtus pareigūnus pašalinti ir paskirti naujus. Tai nėra gerai. Šios kadencijos Vyriausybė irgi prisidėjo prie tokių kalbų įtikėjimo“, - tvirtino socialdemokratas.

Anot jo, kiekvienas siūlomas pakeitimas gali sukelti įtarimų dėl politizavimo.Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Seime svarstomos iniciatyvos keisti generalinio prokuroro ir generalinio policijos komisaro skyrimo tvarką - bandymai politizuoti teisėsaugos institucijas.

„Tai traktuoju kaip mėginimą politizuoti teisėsaugos institucijas. Jau šį procesą esame praėję prieš 10 - 15 metų, nenorėčiau palinkėti Lietuvos visuomenei ir valstybei grįžti į senuosius laikus, kada teisėsaugos institucijų vadovai tiesiogiai priklauso nuo politikų“, - atsakydama į BNS klausimą sakė D.Grybauskaitė.

Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tokioms diskusijoms netinkamas priešrinkiminis laikas, tačiau tvirtino, kad po rinkimų teisėsaugos sistemos pertvarką reikėtų svarstyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanina

Antanina portretas
Per Seimo rinkimus balsuokime už partiją Tvarka ir teisingumas.

runkelys

runkelys portretas
paziurekit i JAV patirti kur teisejus, prokurorus ir komisarus (serifus) renka gyventojai (tipo patvoriniai)

ne xolopams

ne xolopams portretas
Sabatausko mentalitetas Tai Europos xolopo žydrros svajonės
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių