Politikai pamiršo psichikos sveikatos problemas

Psichikos sveikatos problemoms spręsti trejiems metams buvo skirta tiek, kiek reikėtų pinigų norint nutiesti maždaug 700 metrų asfaltuoto kelio. „Gyventojų dvasinė gerovė priklauso ne tik nuo ekonominių ar buitinių aplinkybių“, - prieš rinkimus politikams primena Lietuvos psichologų sąjunga (LPS).

Savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar išlieka tarp didžiausių pasaulyje, kitų Europos šalių tarpe išsiskiriame pagal patyčių paplitimo tarp paauglių bei vaikų rodiklį. Šalyje nuolat auga psichologinės pagalbos poreikis, tačiau galimybių gauti kvalifikuotą pagalbą nedaugėja, - primena psichologai.

„Šiais metais buvo patvirtinta Valstybinė psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 m. programa. Trejiems metams skirta 1,74 mln. litų. Už tokią sumą galima nutiesti maždaug 700 metrų asfaltuoto kelio. Tokio dydžio investicijos į visuomenės psichikos sveikatą tik patvirtina, kad ši sritis iki šiol netapo prioritetine. Nepaisoma nei skaudžių statistinių duomenų, nei Pasaulio sveikatos organizacijos raginimų Lietuvai psichikos sveikatą išskirti kaip prioritetinę sveikatos politikos kryptį“, – pabrėžia LPS prezidentas Robertas Povilaitis.

Deja, pokyčių psichikos sveikatos srityje galime nesulaukti ir po rinkimų. Peržvelgus rinkimines politinių partijų programas, akivaizdu, kad jose vietos psichikos sveikatai neliko.

„Savižudybių rodiklis Lietuvoje išlieka tarp aukščiausių pasaulyje, tačiau rinkimų programose šiai problemai dėmesio skiria tik dvi partijos (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga). Ttačiau ir jų programose savižudybės minimos tik epizodiškai. Nors Lietuvoje patyčių paplitimas tarp vaikų ir paauglių yra vienas didžiausių pasaulyje, apie šią problemą savo rinkiminėse programose užsimena vėlgi tik dvi partijos (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga)“, – kalba psichologas Paulius Skruibis, LPS Psichikos sveikatos komiteto pirmininkas.

Bene daugiausia dėmesio sulaukė alkoholizmo problema. Tačiau tiek apie ją, tiek apie kitas psichikos sveikatos problemas politikai dažniausiai tik užsimena, žada skirti „ypatingą dėmesį“, tačiau nenurodo konkrečių veiksmų.

„Tik vienos partijos (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų) programoje numatyti konkretūs būdai, kaip partija ketina spręsti alkoholizmo problemas. Galima su jais sutikti, galima nesutikti, tačiau rinkėjas bent jau gali žinoti, ko tikėtis, jeigu šią partiją išrinks. O ko tikėtis iš tų, kurie žada „skirti dėmesį“? Labai gražiai skamba „prieinamos nemokamos psichologinės konsultacijos“, tačiau iš kur tam žadama paimti pinigų, kas jas teiks?“, – klausia šalyje dirbantys psichologai.

LPS laišku kreipėsi į politines partijas ragindama išsakyti, kokių priemonių jos ketina imtis bandydamos spręsti psichikos sveikatos problemas. Į kreipimąsi buvo gautas vos vienas atsakymas. Lietuvos socialdemokratų sąjunga pripažino, kad šalyje psichikos sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio, o problemoms spręsti būtina politinė valia.

„Tai, kad sulaukėme tik vieno atsakymo į savo  laišką, o partijų rinkimų programose yra tik abstraktūs luzungai, liudija, kad mūsų politikai arba neturi aiškios vizijos, kaip spręsti psichikos sveikatos problemas, arba nė nemano, kad turėtų tam skirti dėmesio“, – apgailestauja R.Povilaitis.

LPS atkreipia dėmesį, kad gyventojų dvasinė gerovė priklauso ne tik nuo ekonominių ar buitinių aplinkybių, kurioms politikai skiria daugiausia dėmesio. Sąjunga pabrėžia, kad įsisenėję psichikos sveikatos problemos savaime neišsispręs ir tikisi, kad 2008-2012 m. kadencijos Seime psichikos sveikatai bus skiriamas deramas dėmesys.


Šiame straipsnyje: psichika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių