Policija įspėja: telefoniniai sukčiai kaip niekad aktyvūs

Ketvirtadienį Vilniaus policijos surengtoje spaudos konferencijoje atskleista, kad telefoninio sukčiavimo atvejų pastaruoju metu ypač padaugėjo.

„Paskutiniu metu yra pastebimas telefoninių sukčių suaktyvėjimas. Vien per šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus Vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo 40 ikiteisminių tyrimų“, - kalbėjo Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus.

Išviliotų pinigų sumos svyruoja nuo 1 iki 10 tūkst. litų, tačiau kartais sumos būna gerokai didesnės. Policijos atstovo teigimu yra pasitaikęs atvejis, kai patiklus žmogus patyrė net 32 tūkst. litų nuostolį.

Specialistų teigimu, dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas išlieka toks pat kaip ir anksčiau – aukoms skambinantys sukčiai prisistato esantys policijos ar finansinių nusikaltimų tarnybų atstovais ir praneša apie neva aukų sąskaitose vykdomus pinigų plovimus.

Nusikaltėliai aukų prašo konfidencialios informacijos – prisijungimo prie sąskaitos duomenų ir pan. Gavę reikiamus duomenis, sukčiai iš sąskaitų vagia svetimus pinigus ir pasiima greituosius kreditus.

„Kiekvienu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas, daugybė su nusikaltimo aiškinimusi susijusių veiksmų, atliekamos kratos. Sukčiavimų pėdsakai dažniausiai veda į pataisos namus. Dažniausiai girdime apie Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namus“, - tvirtino A. Šimkus.

Nors policijos tarnybos konfiskuoja mobiliuosius telefonus, SIM korteles, kompiuterius su interneto prieiga, tai ilgalaikio efekto neduoda, nes nusikaltėliai ne už ilgo vėl pasirūpina pinigų plovimui reikalinga įranga.

A. Šimkus pažymėjo, kad pastaruoju metu sukčiai išradingumu bei išmone nepasižymi, tačiau dažnai prisidengia vis kitų tarnybų vardais. Sukčiavimo būdas ir schema išlieka tokie patys. Į pinkles dažniausiai pakliūva senyvo amžiaus žmonės, tačiau pasitaiko, kad melagystėmis patiki ir jaunesni.

„Tyrėme tokį atvejį, kai jauna moteris suprato, kad jai skambina telefoniniai sukčiai. Žinodama, kad banko sąskaitoje neturi lėšų, ji nusprendė padėti policijai ir vis tiek tuos duomenis atskleidė nusikaltėliams. Tokiu būdu šie paėmė du greituosius kreditus“, - kalbėjo policijos atstovas.

Jis pridūrė, kad dažniausiai aukos pasiduoda įkalbinėjimams dėl jaudulio ir neva už duomenų neatskleidimą gresiančiomis sankcijomis. Emociškai paveikti žmonės pasiduoda sukčių manipuliacijoms.

Kadangi nukentėjusieji ne iš karto praneša apie nusikaltimus, nusikaltimo aiškinimas dažnai užtrunka. Be to, tokio pobūdžio vagystėmis dažnai užsiima ne pavieniai asmenys, o organizuotos grupės, kas gerokai pasunkina tyrimo procesą.

Už elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų, už apgaule savo ar kitų naudai įgytą svetimą turtą – laisvės atėmimu iki trejų arba aštuonerių metų.