- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui antradienį nepritarus Laisvės premijų komisijos siūlymui šiemetinę premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui, atsistatydino didžioji dalis komisijos narių.
Iš karto po nepavykusio balsavimo iš Laisvės komisijos pirmininkės pareigų paskelbė pasitraukianti konservatorė Irena Degutienė, taip pat komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.
Trečiadienį per spaudos konferenciją Seime paskelbtas dar penkių komisijos narių - išeivijos atstovės Irenos Annos Gasperavičiūtės, Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Sauliaus Pečeliūno, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Nikolajaus Medvedevo, Seimo narių Mišrios grupės atstovo Povilo Urbšio ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės - atsistatydinimo pareiškimas.
Atsistatydinantys komisijos nariai pažymi, kad rinkti kandidatą Laisvės premijai komisijai suteikė įstatymas, ir komisija, slaptu balsavimu iš septynių kriterijus atitinkančių pretendentų išrinko ir pasiūlė Seimui šiemetinę premiją skirti V.Landsbergiui – pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui.
„Gėdinga, kad minint Sausio 13-osios 25-metį Laisvės premija teisėtai, nepažeidžiant Laisvės premijos įstatymo ir Komisijos darbo reglamento, niekam nebus įteikta. Apgailestaujame, kad Laisvės premijų skyrimas politizuojamas, o kandidatai tampa politinių intrigų įrankiu“, - sakoma komisijos narių pareiškime.
Seimo balsavimą jie sako vertinantys kaip nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija ir teigia nebematantys prasmės toliau tęsti savo veiklos šioje komisijoje.
Seimo narys Povilas Urbšys taip pat informavo, kad atsistatydinimo pareiškimą trečiadienį planuoja paskelbti ir į komisiją deleguoti jaunimo organizacijų atstovai, tad komisijoje liks trys nariai. „Dar norėčiau informuoti, kad šiandien bus išplatintas pranešimas likusių komisijos narių (iš jaunimo organizacijų) dėl pasitraukimo ir galime konstatuoti, kad komisijoje iš trylikos narių liks trys žmonės - du Darbo partijos atstovai ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai, ir faktiškai komisijos nebelieka“, - sakė P.Urbšys.
Beje, pats Seimo narys P.Urbšys antradienį nebalsavo dėl premijos skyrimo V.Landsbergiui. Jis BNS sakė vėlavęs į posėdį, nes tuo metu kalbėjęs su žurnalistu. Pateikimo stadijoje P.Urbšys balsavo už premijos skyrimą V.Landsbergiui.
Signataras S.Pečeliūnas pabrėžė, kad sugriuvus komisijai šiemetinė premija niekam nebus įteikta, nebent bus grįžta prie komisijos teikimo ir pakartotiniu balsavimu premija bus paskirta V.Landsbergiui. Antradienį atmetus nutarimą dėl premijos skyrimo, projektas grąžintas iniciatoriams - Laisvės premijos komisijai - tobulinti. Tik, kaip pastebi atsistatydinę jos nariai, komisijos nebėra.
Iš viso Laisvės premijos komisiją sudaro 13 narių, pasitraukus minėtiems jos septyniems atstovams, ji nebeturi kvorumo.
„Šių metų Laisvės premija nebus įteikta niekam, nes nėra jokių juridinių galimybių tai atlikti, vienintelė juridinė galimybė Seimui - grįžti prie savo teikimo ir jį patvirtinti. Ar Seimas apsispręs tokiam žingsniui pripažinti savo klaidą ir tokį elgesį - pamatysime. Tai jų valioje, galioje ir jų sąžinės reikalas“, - kalbėjo S.Pečeliūnas.
P.Urbšys taip pat sakė, kad susidarius situacijai, kai Seimas nepaskyrė 2015 metų Laisvės premijos, tokios iniciatyvos gali imtis visuomenininkai. „Susidarius tokiai situacijai, kai Laisvės premijos gali nebūti, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga labai rimtai svarsto apie įsteigimą visuomeninės tautos Laisvės premijos, pakviesti visuomenines organizacijas paremti šitą akciją, ir gali būti, kad Laisvės premija bus įteikta ne oficialios valdžios atstovų, o visuomenininkų, kurie prisidėjo prie valstybės atkūrimo“, - sakė P.Urbšys.
„Tikrai būtų sveikintina tautos iniciatyva taisyti tautos atstovų padarytas klaidas“, - reziumavo S.Pečeliūnas.
Seimas antradienį atsisakė pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę V.Landsbergiui skirti Laisvės premiją. Šiemetinė premija greičiausiai niekam nebus teikiama.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi28
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...