A. Pitrėnienė: nauja Vilniaus valdžia į Rasų kapines žiūri vangiai

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė trečiadienį pareiškė, kad naujoji Vilniaus valdžia vangiai žiūri į Rasų kapinių tvarkymą.
Taip ji įvertino situaciją, kad Seimo komitetui svarstant šių kapinių tvarkymo klausimus savivaldybės politikai posėdyje nedalyvavo.

„Aiškus vangumas. Man, pavyzdžiui, atrodo, ne visai teisinga specialistų atžvilgiu, kad nėra nė vieno politiko. Nes jie užsako muziką. O jau groja tie, kurie šiandien sėdi. Jiems sakyti priekaištus yra neteisinga. Mes juos surašysime. Bet iš tikrųjų, aš manau, pirmu punktu - nauja valdžia Vilniaus nenori bendradarbiauti su Seimo komitetu ir tai yra negerai“, - teigė A.Pitrėnienė komitetui su savivaldybės specialistais, Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento atstovais aptariant lėtą kapinių tvarkymą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad trečiadienį savivaldybės politikai dalyvavo miesto Tarybos posėdyje.

„Šiandien tarybos posėdis ir natūralu, kad taip sutapo, jog politikai negalėjo tiesiog ateiti. Jokio sąmokslo čia nėra šioje vietoje“, - BNS sakė meras.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė komitete paragino miesto valdžią bent po truputį imtis ir ne tik aplinkos, bet ir pačių antkapių tvarkymo.

„Savivaldybė galėtų labai gerai pagalvoti. Pavyzdžiui, mes turime labai pozityvų bendradarbiavimo su savivaldybe atvejį - Bernardinų kapinių koplyčios šiemet baigiama yra restauruoti išorė, vidus dar ne. Tai yra bendras mūsų projektas, taip pat galima ir su Rasų kapinėmis. Galima etapas po etapo, laukiat europinės galimybės, išskirti ar vieną, ar kelis kapus, kuriuos reikia restauruoti. Čia tiesiog reikia labai ūkiškai (žiūrėti), ir tą reikia daryti jau dabar, nes pas mus paraiškos yra pateikiamos iki rugsėjo 1-osios. Taip pat, kaip padarėme su Bernardinų kapinių koplyčia“, - ragino D.Varnaitė.

Seimo komitetas, be kita ko, ketina savivaldybę paraginti, kad kapinėse, prie įėjimo, būtų įrengta informacinė lenta, kuri padėtų turistams lengviau rasti istoriškai svarbių asmenybių kapus, be to, reikėtų ir daugiau apsaugos kamerų.

Anot R.Šimašiaus, kapinių tvarkymui savivaldybė skirs dėmesio pagal galimybes.

„Problemos yra žinomos, kapinės - istorinės, sutvarkymo reikalauja. Jos yra viename iš projektų - Integruotos teritorijos plėtros, nematome jokių priežasčių, kodėl jos turėtų dingti iš to projekto, ir, be jokios abejonės, ateis laikas toms kapinėms tvarkyti. Pasižiūrėsime, kad viskas sklandžiai vyktų: kokius antkapius reikia restauruoti, ką tenai daryti. Čia gali būti ir didelių diskusijų dalykas. Bet tai turbūt nėra dalykas, nuo kurio šiandien Vilniaus gyvybinis funkcionavimas priklauso“, - svarstė R.Šimašius.

Senosios Rasos yra seniausios išlikusios Vilniaus kapinės, įsteigtos 1796 metais ir oficialiai Vilniaus magistrato įteisintos 1801-aisiais. Čia, be kitų, palaidotas lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytojai Kazys Boruta, Liudas Gira, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas Mykolas Romeris, visuomenės veikėjai Jonas ir Petras Vileišiai, garsaus lenkų politiko, maršalo Juzefo Pilsudskio širdis.