Pirmasis popiežiaus vizitas: Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre

1993-iųjų Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizitas neseniai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje tapo ne tik svarbiu dvasiniu, bet ir politiniu įvykiu. „Šalyje dvi politinės jėgos konfrontavo, o štai atvažiavo jis ir sako: „Susitaikom“, – mena tuometis užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.

Štai tokią užfiksuotą akimirką lygiai prieš 20 metų daugelis puikiai prisimena: Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II-asis išlipa iš lėktuvo, pabučiuoja Lietuvos žemę, sveikinasi su Bažnyčios ir valdžios atstovais.

Tądien popiežius Lietuvoje apsilankė pirmą kartą, o vos prieš keletą dienų šalį buvo palikę paskutiniai sovietų kariai. Šventojo Tėvo vizitas tik dar kartą patvirtino – Lietuvos nepriklausomybė pripažinta.

„Keletą mėnesių prieš [popiežiaus] vizitą apsilankiau Vatikane. Susitikau, paaiškinau situaciją, nes spaudoje mirgėjo žinia, kad ekskomunistai grįžo į valdžią, kad uždarys bažnyčias, grąžins kolūkius. Man teko patikinti, kad su Bažnyčia santykiai bus normalūs ir kad Šventasis Tėvas laukiamas Lietuvoje kaip krikščioniškoje šalyje“, – komentuoja tuometis užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.

Pasirengimas Šventojo Tėvo vizitui užtruko apie metus, per tą laiką Lietuvoje lankėsi delegacijos iš Vatikano, buvo suburtos bendros Bažnyčios ir valstybės komisijos.

Patirties organizuoti tokio rango užsienio svečių vizitus lietuviai neturėjo, o ir sąlygos nebuvo geriausios. Pavyzdžiui, per vizitą visi delegacijos nariai turėjo būti aprūpinti mobiliaisiais telefonais, taip pat reikėjo ir septynių sraigtasparnių.

„Neseniai buvo įsikūrusi Valstybinės apsaugos tarnyba, kuri turi pirmuosius asmenis globoti ir saugoti. Taip pat milicija ką tik buvo tapusi policija. Jiems visiems buvo didelis iššūkis [saugoti popiežių]. Jie dėl saugumo buvo pratę laikyti asmenis kuo toliau, o popiežius ėjo prie žmonių, sveikinosi“, – pasakoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Tuomet, rengiantis sutikimui, buvo užmegztas taip reikalingas Bažnyčios ir valdžios atstovų dialogas. Visi suvokė būtinybę nesuklysti, žinojo ir galimą riziką – toli gražu ne visos kaimyninės šalys linkėjo vizitui sėkmės. Tai skatino ir greitesnį skirtingų politinių jėgų susikalbėjimą.

„Šalyje tvyrojo įtampa, dvi politinės jėgos konfrontavo, o štai atvažiavo jis ir sako: „Susitaikom“, – tikina tuometis užsienio reikalų ministras P. Gylys.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas sako, kad Šventojo Tėvo vizitas ne tik įrodė, jog Lietuva yra visuotinės Bažnyčios dalis – tai turėjo ir politinės reikšmės. Popiežius atvyko į buvusios Sovietų Sąjungos šalį, tad keturias dienas Lietuva buvo tarptautinės žiniasklaidos centre.

„Jo dėka Kryžių kalnas išgarsėjo tarptautiniu lygiu“, – pabrėžia Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.

Šventojo Tėvo vizitas tapo svarbia Bažnyčios bei šalies istorine data ir patvirtino, kad padėtis buvusioje Sovietų Sąjungos šalyje kinta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anupras

Anupras portretas
Tiksliau būtų : Lietuva buvo pasaulio katalikų dėmesio centre,nes ,vargu,ar musulmonus,judėjus,provoslavus ir t.t.tai labai domino.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių