Pilietybės įstatymui siūloma suteikti konstitucinio įstatymo statusą

Seimo nariai, priklausantys darbo grupei referendumui dėl dvigubos pilietybės pasirengti, siūlo Pilietybės įstatymui suteikti aukštesnę teisinę galią - konstitucinio įstatymo statusą.

„Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimu“, - sako Pilietybės konstitucinio įstatymo projektą įregistravę Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Arvydas Nekrošius, Guoda Burokienė, Antanas Vinkus, Juozas Imbrasas, Bronislovas Matelis, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Širinskienė.

Jie siūlo aiškiai apibrėžti atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Pagal siūlomą naują reglamentavimą, Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę nepraranda mūsų šalies pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę.

Projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijais yra laikoma: valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime; valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje; valstybės narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Taip pat projekte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus neatitinka tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose.

Kitos sąlygos, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, iš esmės nesikeičia. Siūloma tik pakoreguoti nuostatas dėl įvaikintų Lietuvos piliečių, kurie negyvena Lietuvoje, panaikinant 21-erių metų amžiaus kartelę, paliekant asmenims neterminuotą teisę apsispręsti dėl pilietybės.

Projekte taip pat siūloma papildyti įstatymą sąvokų išaiškinimais, paaiškinant šiame įstatyme vartojamų sąvokų „ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei“ ir „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę“ turinį.

Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų tą pačią dieną, kai įsigalioja Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip

Taip portretas
išeitų, kad net ir išsižadėjus Lietuvos pilietybės, pastarosios neprarasime?..Čia, kaip ir su Priesaikos sulaužymu?..

...

... portretas
PIRMA įteisinkim dvipatystę, o paskui pagalvosim ir apie tuos, kurie SAVO NORU Lietuvą paneigė, mes negalim išdavikų toleruot.

P.

P. portretas
Labai neaiškus kriterijus: "europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus neatitinka tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose."
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių