P.Gražulio norą atimti valstybines pensijas pareigūnai vadina sąskaitų suvedinėjimu

Seimo nario Petro Gražulio mėginimą atimti valstybines pensijas iš dešimtmečius dirbančių policijos ir prokuratūros darbuotojų, savo profesinę veiklą pradėjusių dar sovietmečiu, pareigūnai vertina kaip senų sąskaitų suvedinėjimą.

Pasak jų, toks žingsnis prieštarautų šalies Konstitucijai ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos aukščiausiojo valdymo organo prisiimtiems įsipareigojimams. 

“Galima daryti išvadą, kad iki 1990-ųjų kovo Lietuvoje nebuvo smurtinių nusikaltimų, nebuvo eismo įvykių, o milicijos pareigūnų ir prokurorų darbas buvo visiškai nereikalingas. Vadovaujantis tokia logika iš visų sovietmečiu dirbusių žmonių reikėtų atimti ir senatvės pensijas. Juk jie savo darbu turtino okupacinę valstybę”, - pareigūnų pasipiktinimą išsakė Lietuvos vidaus reikalų sistemos (VRS) pareigūnų profesinės sajungos vadovė Loreta Soščekienė.

Pareigūnai gerai prisimena tuomečio Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininko Vytauto Landsbergio 1990 m. kovo 21 d. kreipimąsis į Lietuvos Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus, kuriuo pareigūnai buvo kviečiami tarnauti Lietuvai, jos žmonėms ir įstatymams.

Oficialiame kreipimesi buvo teigdama: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba užtikrina, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos: pensijos, mokamos nežiūrint į tai, kurioje valstybėje tarnauta, išliks užsitarnautas laipsnis, vidutinis pareigūno atlyginimas viršys uždarbio vidurkį Respublikoje. Vyriausybė sieks, kad Lietuvos valstybinius ženklus nešiojantis žmogus būtų gerbiamas, kad jam būtų teikiama visuomenės parama.”

“Suprantame, kad p. P.Gražulis iki atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę dėl savo įsitikinimų, religinės literatūros platinimo ir antisovietinių įdėjų sklaidos buvo persekiojamas sovietinės valdžios, buvo kalinamas. Tų struktūrų ir jose dirbusių žmonių veiklą tiria Liustracijos komisija.  P.Gražulio teisės turėti savo nuomonę ir įsitikinimus neabejotinai buvo pažeistos. Jis buvo persekiojamas, kad mąsto kitaip. Kita vertus, ši liūdna patirtis nesuteikia parlamentarui moralinės ar kitosios teisės praslinkus dviem dešimtmečiams persekioti ir bausti visus tuo metu dirbusius pareigūnus, siekiant atsiteisti už okupantų padarytus nusikaltimus ”, - sakė L.Soščekienė.

Lietuvos VRS pareigūnų profesinė sąjunga rengia Seimui oficialų raštą, kuriame prieštaraujama parlamentaro pateiktų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms. Pateiktos pataisos, jų nuomone, iš esmės prieštarauja nepriklausomos Lietuvos valstybės oficialiai prisiimtiems įsipareigojimams ir pažeidžia Konstitucija įtvirtintas pareigūnų teises.

Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime akcentavo, jog vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. “Manome, kad teisės į valstybinę pensiją panaikinimas pažeistų statutinių pareigūnų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius į pačios valstybės nustatytas socialines garantijas dėl pareigūnų tarnybos ypatumų: neįprastų darbo sąlygų, ilgesnio nei nustatytas darbo laiko, darbo poilsio ir švenčių dienomis, darbo padidinto pavojaus, rizikos sąlygomis, įtampos ir kitų tarnybos ypatumų”, - argumentavo profesinės sąjungos vadovė.

Kaip buvo skelbta, Seimo narys Petras Gražulis, jo paties teigimu, atsižvelgęs į Laisvės kovų dalyvių sąjungos kreipimąsi, įregistravo valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kuria sovietmečiu dirbusiems pareigūnams siekiama atimti teisę gauti valstybinę pensiją. Tokią pataisą  jos teikėjas įvardijo kaip teisingumo atstatymą.

“Nenorime sumenkinti Laisvės kovų dalyvių, tarp jų ir pono Gražulio nuopelnų, jų patirtų kančių, išgyventos neteisybės, tačiau manome, kad būtų neetiška nubraukti pastangas tų žmonių, kurie tuo pat metu dirbo rizikuodami savo gyvybe ir sveikata, kad užtikrintų visuomenės saugumą”, - sakė L.Soščekienė.