Pernelyg dosniai nedarbingumo lygį nustatantys medikai neteks licencijos

„Tokių sprendimų (dėl darbingumo lygio nustatymo – BNS) per metus būna labai daug, ir tai valstybei kainuoja 450 mln. eurų dėl specialiųjų poreikių, todėl labai svarbu, kad žmonėms, kuriems tikrai reikia, lėšos būtų skiriamos ir kad kuo mažiau šioje sistemoje būtų piktnaudžiavimo“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Jokiai būdais nenorime teigti, kad korupcijos apraiškos klesti sveikatos sistemoje ir turime daug neteisėtai priimtų sprendimų. Tačiau yra tam tikrų ir visuomenėje, ir žiniasklaidoje paviešintų faktų, kurie, deja, bet neprisideda prie skaidresnės sistemos, prie žmonių pasitikėjimo sistema. Ir, aišku, mes nekalbame apie tai, kas susiję su žmogiškaisiais faktoriais, klaidomis (…) bet kada turime ne visai sąžiningus apraiškos atvejus, tokiu atveju tarnybos vadovas galės kreiptis į Akreditavimo tarnybą dėl gydytojų atsakomybės, tai yra dėl gydytojo licencijos stabdymo“, – teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Manfredas Žymantas teigė, kad per metus prašoma patikslinti duomenis dėl maždaug 10 proc. prašymų nustatyti tam tikrą darbingumo lygį, tai yra apie 10 tūkst. asmenų. Pusė atvejų kelia įtarimų dėl piktnaudžiavimo neįgalumu.

„Matydami, koks  yra neatitikimas tarp to, kas yra popieriuje, ir tarp realaus žmogaus, prašome papildomų konsultacijų. (...) Klaidos kaina yra labai didelė. Yra toks matavimo vienetas kaip Bartelio indeksas, nustatome ar slaugą, ar priežiūrą, esant tai pačiai ligai, jeigu Bartelis, kurį nustato siunčiantis daktaras, yra 30, tai išmoka siekia 270 eurų , jeigu Bartelis yra 35, vos vos suklydo daktaras, išmoka – 108 eurai. Tad paskata vietoj 35 parašyti 30 yra didžiulė“, – sakė M.Žymantas.

Anot jo, pasitaikė atvejų, kai tas pats gydytojas paciento darbingumą pagal Bartelio indeksą įvertino 25 ar 30 balais, o kai tam asmeniui reikia pratęsti vairuotojo pažymėjimo galiojimą, atsiranda 60–70 balų.

„Po dvejų metų į mūsų tarnybą, ir vėl Bartelis – 25. Tokiais atvejais tikrai kyla rimtų įtarimų dėl daktaro kompetencijos“, – tvirtino M.Žymantas.

Jis pranešė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba turi sudariusi neoficialų gydytojų, kurie „mėgsta suklysti“, sąrašą.

„Kiekvienam mieste, o dar labiau kiekviename rajone yra po pavardę, kur daktaras turi polinkį suklysti“, – sakė tarnybos vadovas, paklaustas, kiek tame sąraše pavardžių.

Anot jo, tarnyba neskubės rašyti raštų Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Pirmiausia nauja teisė bus naudojama kaip prevencinė priemonė.

„Tam, kad mes kreiptumėmės į Akreditavimo tarnybą, mūsų vidinėje tvarkoje numatyta, jog bent tris kartus turės būti įrodyti prasižengimai“, – tvirtino M.Žymantas.

Jo teigimu, pagrindinis kriterijus, vertinant medikų darbą bus ženklus diagnozės neatitikimas. Be to, klaidos turės kartotis.