Permainų koalicijos Vyriausybė gavo įgaliojimus

Pradėjo dirbti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama naujoji, penkioliktoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė.
 
Už tai, kad naujosios Vyriausybės programa būtų patvirtinta, antradienį Seimo plenariniame posėdyje balsavo 83, prieš buvo 40, susilaikė 5 parlamentarai. Priėmus Seimo nutarimą dėl programos patvirtinimo ir premjerui bei ministrams prisiekus, Vyriausybė gavo įgaliojimus dirbti.
 
Tvirtinant Vyriausybės programą Seimo plenariniame posėdyje antradienį ne visi valdantieji  kalbėjo vienu balsu. Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas pareiškė nesutinkąs su kai kuriais kovos su krize plane numatytais veiksmais, leisdamas suprasti, kad kai kuriuos iš jų gali tekti peržiūrėti prieš teikiant tvirtinti Seimui. „Kiekvienas teikiamas pridėtinės vertės mokesčio išimčių naikinimo įstatymas privalo turėti aiškų ekonominį bei socialinį pagrindimą. Tik tada programoje numatytos gairės gali tikėtis pritarimo Seime“, - sakė A.Zuokas.
 
Tačiau ir liberalcentristai ir kitos trys valdančiosios partijos pareiškė remiančios savo sudarytą Vyriausybę ir jos parengtą programą, todėl visos vieningai balsavo už šį šimto puslapių dokumentą.
 
Opozicija pasisakė prieš Vyriausybės parengtą savo veiklos dokumentą ir jame numatytą kovos su krize planą. Socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis pareiškė: „Mes netikime, kad pasiteisins naujos Vyriausybės pasiūlyti būdai kovai su krize. Krizės įveikimo planui nepritaria profesinės sąjungos, smulkus ir vidutinis verslas, nepritaria nepasiturintys žmonės, nes plane numatytos priemonės pirmiausia palies juos“. 
 
Posėdyje ne vieną valandą užtruko ne tik debatai dėl Vyriausybės programos pliusų ir minusų, bet ir nevaisingos diskusijos procedūriniais klausimais.
 Praėjusią savaitę programa buvo pateikta Seimui, antradienį ryte ją baigė svarstyti parlamentiniai komitetai ir frakcijos.
 
Tuo metu, kai parlamentarai svarstė Vyriausybės programą, prie Seimo rūmų į piketą susirinko keli jai nepritariantys profesinių sąjungų atstovai. Jie laikė plakatus su priekaištais A.Kubiliui, kodėl šis, rengdamas kovos su krize planą, nesitarė su profsąjungomis ir kitais socialiniais partneriais.
 
Naują ministrų kabinetą suformavo keturios centro dešinės partijos - TS-LKD, Tautos prisikėlimo partija (TP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Valdančioji dauguma pasivadino Permainų koalicija.
 
Daugiausia - 7 - ministrų portfelius ir premjero postą pagal koalicinį keturių partijų susitarimą gavo TS-LKD: Finansų, Ūkio, žadamą įsteigti Energetikos, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio. TPP teko Seimo pirmininko postas, Aplinkos ir Kultūros ministerijos, LiCS - Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, LS - teisingumo, švietimo ir mokslo bei susisiekimo ministrų postai.
 
Ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia Prezidentas. Dekretą dėl 15-osios Vyriausybės sudarymo valstybės vadovas Valdas Adamkus pasirašė praėjusį ketvirtadienį.

Opozicija

Zigmantas Balčytis, Lietuvos socialdemokratų partija:

Įsivaizdavome, kad Vyriausybės programoje rasime visus atsakymus. Bet, kaip bebūtų keista, programa ir antikrizinis planas sukėlė daug diskusijų ir abejonių, nes atsakymų ten nėra. Krizės įveikimo planui nepritaria profesinės sąjungos, smulkus ir vidutinis verslas, nepritaria nepasiturintys žmonės, nes plane numatytos priemonės pirmiausia palies juos. Mes netikime, kad pasiteisins naujos Vyriausybės pasiūlyti būdai kovai su krize. Argi galima kalbėti apie biudžeto lėšų taupymą, jeigu planuojami kardinalūs ir labai brangūs valdymo pokyčiai, tarp jų – numatomas ministerijų pavadinimų keitimas ir perkėlimas į kitus miestus.

Valentinas Mazuronis, partija Tvarka ir teisingumas:

Programoje yra labai daug siūlymų, kurie mums atrodo nepriimtini. Negalime pritarti planams matematiškai, mechaninėmis priemonėmis didinant mokesčius siekiama tik užlopyti kitų metų biudžeto deficito skylę. Mes klausiame, kas mokės tuos padidintus mokesčius? Ar tikrai bus surinkta tai, kas planuojama, jeigu žmonės nebeturės iš mokėti didesnius mokesčius? Norėdami nuo avelių nukirpti vilną, turime jas auginti, mylėti ir puoselėti, o ne kastruoti. Reikia radikaliai tramdyti monopolijas, bet apie tai visiškai nekalbama Vyriausybės programoje, apsiribojant nieko nereiškiančia fraze, kad bus siekiama jų veiklos skaidrumo.

Viktoras Uspaskichas, Darbo partija:

Nematome priemonių, kurios galėtų paskatinti mūsų ūkį. Kitąmet galbūt ir bus surinkta daugiau padidintų mokesčių, bet tik iš inercijos. 2010-2011 metais mūsų tikrai laukia labai sudėtingas mokesčių surinkimas, nes verslas tiesiog nesugebės mokėti padidintų mokesčių. Juos reikia mažinti, norint efektyviai kovoti su kontrabanda ir skatinti ekonomikos augimą. Vyriausybės programoje nieko nekalbama apie „Leo LT“, nors per rinkimus apie šią bendrovę tos partijos, kurios dabar formuoja valdžią, kalbėjo labai griežtai. Tai, matyt, ženklas, kad su „Leo LT“ nauja valdžia nieko nedarys.

Valdantieji

Vitas Matuzas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai:

Ekonomikos augimo sąlygomis nebuvo sukauptos būtinosios finansinės atsargos, kurios dabar padėtų kovoti su krize. Nors lietuviai yra atsargūs žmonės, pasidedantys „juodai dienai“, šįkart to nebuvo padaryta, todėl ir reikia imtis nepopuliarių žingsnių, padėsiančių padengti biudžeto deficitą. Iki šiol valdžioje buvę socialdemokratai galėtų dėl ligšiol vykdytos politikos bent atsiprašyti, lotyniškai pripažindami „Mea culpa, mea maxima culpa“ (esu kaltas, esu labai kaltas), ypač pabrėždami žodį „maxima“. Esu tikras, kad naujoji Vyriausybė pasirengusi ryžtingoms permainoms.

Laimontas Dinius, Tautos prisikėlimo partija:

Ne tai svarbu, kas, kada ir ką kalba, bet tai, kas, kada ir ką daro. Vyriausybės programa yra veikimo, o ne kalbėjimo programa. Mes patenkinti, kad kai kurie mūsų esminiai pasiūlymai buvo priimti be didesnių diskusijų, kai programa buvo dėliojama koalicijos derybose.

Artūras Zuokas, Liberalų ir centro sąjunga:

Priminsiu Permainų koalicijos susitarimą, kad kiekvienas teikiamas PVM išimčių naikinimo įstatymas privalo turėti aiškų ekonominį bei socialinį pagrindimą. Tik tada programoje numatytos gairės gali tikėtis pritarimo Seime. Krizės sąlygomis reikalingi ir atitinkami veiksmai, todėl, manau, jog naujoji Vyriausybė turės dar ne kartą peržiūrėti ,,Krizės įveikimo priemonių planą“, kad jis taptų tikru ,,Ekonomikos augimo bei piliečių perkamosios galios atkūrimo“ planu.