Pedofilijos byla tirta blogai, bet generalinio prokuroro nesiūloma atleisti (papildyta)

Drąsiaus Kėdžio skundų dėl galimo jo dukters tvirkinimo tyrimo eigą nagrinėjęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) savo išvadose konstatuoja, kad byla tirta nekompetetingai, tačiau nesiūlo generalinį prokurorą Algimantą Valantiną atleisti iš pareigų.

Komitetas spręsti šį klausimą palieka Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tačiau siūlo pasvarstyti, ar nederėtų pakeisti Generalinės prokuratūros pavaldumo.

Siūlo griežtesnes bausmes

Trečiadienį TTK baigė parlamentinį aplinkybių, susijusių su D.Kedžio skundais tyrimą, patvirtindamas 26 puslapiuose išdėstytą išvadą. Dalis jos yra susijusi su šiuo metu vykstančiu vadinamojo pedofilijos skandalo ikiteisminiu tyrimu, todėl bus nevieša.

Tačiau viešojoje dalyje keliami klausimai dėl prokurorų kompetencijos stokos, nepaslankumo, dėl griežtesnių sankcijų pareigūnams, pernelyg lėtai ir nedėmesingai tyrusiems D.Kedžio skundus.

„Prašome generalinį prokurorą principingiau įvertinti visų lygių pareigūnų veiksmus. Nors kai kurios nuobaudos jau paskirtos, manome, kad Generalinės prokuratūros vadovas galėtų dar kartą peržiūrėti atsakomybę – nuo vadovų iki vykdytojų“, - po daugiau kaip valandą trukusio uždaro komiteto posėdžio, kuriame patvirtintos išvados, sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Tai, pasak jo, susiję ne tik su Kauno, bet ir su Generalinės prokuratūros pareigūnais.

Apie griežtesnes bausmes yra kalbėjusi ir Prezidentė D.Grybauskaitė.

Paklaustas, ar išvadose keliamas paties A.Valantino atsakomybės klausimas, S.Šedbaras atsakė neigiamai. „Ne mūsų kompetencijos reikalas - kreiptis į Prezidentę, kad ji įvertintų generalinį prokurorą. Manome, kad Prezidentė pati padarys savo išvadas, susipažinusi su mūsų priimtu sprendimu“, - teigė komiteto vadovas. „Mes vertinome ne A.Valantino darbą. Vertinome, kaip buvo tirti D.Kedžio skundai“, - pridūrė jis.

Sąmoningo vilkinimo nebuvo

Pasak S.Šedbaro, nenustatyta, kad tiriant vadinamąją pedofilijos bylą būta sąmoningo vilkinimo. „Sunku būtų padaryti tokią loginę išvadą. Negalima pasakyti, kad pareigūnai dirbtinai nereagavo į pateikiamus skundus“, - teigė jis.

Tačiau, anot TTK vadovo, ištyrimo matyti, kad būta tam tikro prokurorų pasimetimo, kaip apskritai tirti tokias bylas. „Prokurorų paaiškinimuose pripažinta, kad jiems lyg ir trūko kompetencijos. Todėl manome, kad aukštesnio rango prokurorai turėjo daugiau dėmesio skirti šiai neeilinei bylai, operatyviau paskirti kitus pareigūnus, kurie galėtų bylą tirti kur kas sparčiau ir efektyviau“, - sakė S.Šedbaras.

Anot jo, jeigu prokurorai dėmesingiau tirtų bylą, galbūt galima buvo išvengti tragiškų pasekmių – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, kurį D.Kedys kaltino tvirkinus mažametę, ir paties D.Kedžio buvusios sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo. Abiem nužudymais įtariamas pats D.Kedys, dabar besislapstąs nuo teisėsaugos.

„Jeigu skundai būtų tiriami dėmesingiau, efektyviau, profesionaliau, sparčiau, tuomet galbūt galima buvo užkirsti kelią toms tragiškoms aplinkybėms“, - teigė TTK pirmininkas.

Versijų nekomentuoja

S.Šedbaras plačiau nekomentavo pastarosiomis dienomis pasklidusios naujos versijos – esą kaltintojai pedofilijos byloje gali patys tapti kaltinamaisiais. „Tai tik viena iš versijų, kuri, beje, buvo nuo pat pradžių teisėsaugos tiriama. Mes į tyrimą nesikišame ir jo nekomentuojame“, - pabrėžė komiteto vadovas.

TTK pirmininkas taip pat tvirtino, kad vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojai esą „irgi visiškai neadekvačiai reagavo į D.Kedžio skundus ir į situaciją dėl tokiose bjauriose aplinkybėse atsidūrusio vaiko“. Prokurorai, pasak S.Šedbaro, taip pat turėjo visas galimybes ir teises atkreipti vaiko teisių apsaugos kontrolierių dėmesį į iškilusias problemas bei pareikalauti tas problemas spręsti.

Tačiau ir dėl vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės atstatydinimo TTK nebuvo kategoriškas. Šį klausimą esą turi spręsti kompetetingi pareigūnai, kuriems atskaitinga kontrolierė.

R.Šalaševičiūtė, kurios kadencija netrukus baigiasi, nebebus siūloma į tas pačias pareigas.

„Mūsų pozicija tokia – jeigu mes norėtume kelti klausimą dėl aukštų pareigūnų pakeitimo, tai galima būtų labai greitai padaryti. Bet ar tai pakeis sistemą iš esmės“, - retoriškai klausė S.Šedbaras.

Ragina galvoti apie Konstitucijos keitimą

TTK savo išvadose taip pat siūlys pasvarstyti galimybę pakeisti prokuratūros pavaldumą, nors tai ir susiję su labai sudėtinga ir praktiškai neįgyvendinama Konstitucijos pataisų problema.

S.Šedbaras sakė, kad Seimo valdybai siūloma sudaryti specialią darbo grupę, kuri per keturis mėnesius apsvarstytų, kokie teisės aktai turėtų būti pakeisti. Tarp tokių teisės aktų – ir pati Konstitucija, kurioje numatyta, kad generalinį prokurorą skiria Prezidentas Seimo pritarimu.

Siūloma apsvarstyti, ar nederėtų Generalinės prokuratūros kandidato parinkimo atiduoti į Vyriausybės rankas. „Derėtų pakalbėti apie prokuratūros vietą, pavaldumą, įvertinti Europos Sąjungos patirtį šioje srityje“, - įsitikinęs S.Šedbaras.

Tačiau Konstitucijos keitimo kelias yra labai sudėtingas ir reikalaujantis labai plataus politinio sutarimo. Jo šiuo klausimu nėra, nes opozicija įtaria, kad valdantieji nori sau prisiimti generalinio prokuroro kontrolę. Todėl pakoreguoti Konstituciją bent kol kas nėra realu.

TTK pirmininkas taip pat siūlo, kad prokuratūros vadovai turi būti skiriami konkurso tvarka, taikant kadencijų ir rotacijos principus.

PAPILDYMAS:

Savo sprendimų nekeis

Kritikos iš Seimo narių sulaukęs Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, nors ir pripažįsta, kad tiriant pedofilijos bylą buvo padaryta klaidų, tačiau teigia savo sprendimo dėl nuobaudų prokurorams nekeisiantis.

„Aš ne taip, kaip kiti niekada nekeičiu savo nuomonės“, - sakė A.Valantinas.

Griežčiausia tarnybinė nuobauda, atleidimas iš tarnybos, skirta Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Genovaitei Ročienei. Tos pačios prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojai Ritai Čivinskaitei ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Andriui Kiuršinui skirti perkėlimai dirbti į žemesnes pareigas.

R. Čivinskaitė turėtų dirbti Kauno miesto apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurore, A. Kiuršinas - nuo lapkričio 5 dienos paskirtas Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroru.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Nerijui Marcinkevičiui skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, o šios prokuratūros prokurorei Solveigai Gradzevičienei - pastaba.

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui skirtas papeikimas, to paties skyriaus prokurorui Sigitui Jankauskui - perkėlimas į žemesnes pareigas - į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų tyrimo skyrių.

Tokios bausmės A.Valantino teigimu, yra adekvačios padarytiems nusižengimams.

Nors dalis prokurorų nuobaudas žada apskųsti teismui, Generalinis prokuroras sako tik galintis pasveikinti tokį pavaldinių žingsnį. „Jie, jei jaučiasi nubausti neteisingai, turi tokią teisę ir džiugu, kad naudojasi teisinėmis priemonėmis“, - kalbėjo A.Valantinas.

Išvadoms per anksti

A.Valantinas trečiadienio popietę dar nebuvo susipažinęs su TTK išvadomis, todėl ar po jų bus priimti kažkokie sprendimai, pasakyti negalėjo.

TTK pasiūlymą pakeisti prokuratūrų pavaldumą, jis įvertino neigiamai.

A.Valantino teigimu, dabar kai kurios šalys, kad ir kaimyninė Lenkija, pavydi mūsų prokurorams nepriklausomybės. Generalinio prokuroro nuomone, reikia ne keisti pavaldumą, o įstatymus, pavyzdžiui dėl ikiteisminio tyrimo proceso trukmės.

„Bet aišku, jei tai padės išspręsti problemas, kurias mes šiandien turime, prašome, bet čia jau ne mano kompetencija diskutuoti. Aš noriu, kad valstybės funkcija, kurią atlieka prokurorai būtų ypatingai gerai vykdoma, bet ar mes turime pakankamai pajėgų, pakankamai resursų? Čia kiti klausimai. Mes negalime daryti išvadų iš vienos bylos ir sakyti, kad atlikus kai kuriuos judesius, viskas pasikeis“, - kalbėjo A.Valantinas.